Nostalgiškoji Balmonto Lietuva : recenzija

LTIngos Vidugirytės mokslinė studija Balmonto Lietuva (2005) – kol kas vienintelė knyga, analizuojanti rusų poeto Konstantino Balmonto literatūrinius ryšius su Lietuva. Pirmojoje knygos dalyje autorė aptaria, kokį vaidmenį mitologizuotas Lietuvos įvaizdis suvaidino ankstyvojoje simbolistinėje Balmonto poezijoje. Ji akcentuoja dialogišką kultūrinių ryšių prigimtį ir svarsto, kodėl Balmontui Lietuva buvo tokia patraukli. Antrojoje knygos dalyje daugiausiai dėmesio Vidugirytė skiria poezijos rinkiniui Северное Сияние: Стихи о Литве и Руси (1931). Lietuvai skirtas eiles Balmontas parašė jau būdamas emigrantu ir gyvendamas Paryžiuje. Visas vėlyvasis jo kūrybos etapas pasižymi neoromantinėmis nuotaikomis. Dėsninga, jog vystant lietuvišką tematiką, Balmontą irgi labiausiai domino lietuvių tautosaka bei „aristokratiškasis lietuvių tautos mitas“ – garbinga viduramžių Lietuvos istorija. Mokslininkė įvairiais rakursais nagrinėja minėtojo rinkinio eilėraščius, susitelkdama ties simboliniu, mitiniu, istoriniu, struktūriniu eilėraščių sluoksniais. Svarbu, jog autorė demitologizuoja suidealintą Balmonto meilę Lietuvai, pabrėždama, kad ryšiai su lietuviais teikė poetui ir praktinės naudos, pirmiausiai finansinės. Lietuviai, savo ruožtu, visame pasaulyje garsaus rusų poeto eiles vertino ne tik kaip estetinį fenomeną, bet ir kaip kultūrinės propagandos įrankį. Vidugirytės studija Balmonto Lietuva – svarus indėlis tyrinėjant lietuvių ir rusų kultūrinius bei literatūrinius ryšius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusų literatūra Lietuvoje; Russian literature in Lithuania; Konstantin Balmont.

ENInga Vidugirytė’s scholarly study Balmonto Lietuva [‘Lithuania of Balmont’] (2005) is so far the only book that has analysed the literary links of Russian poet Konstantin Balmont with Lithuania. In the first part of the book, the author discusses what part was played in the early symbolist poetry of Balmont by Lithuania’s mythologised image. She accentuates the dialogue nature of the cultural links and ponders why Balmont found Lithuania so appealing. In the second half of her book, Vidugirytė focuses most of her attention on Balmont’s anthology of poems Северное Сияние: Стихи о Литве и Руси [‘The aurora borealis: Verses about Lithuania and Russia’] (1931). Balmont was already an émigré in Paris when he wrote his poems about Lithuania. His whole later creative period is characterised by neo-romanticist moods. It is not surprising that as he developed the Lithuanian subject matter, Balmont was most interested in Lithuanian folklore and the image of aristocratic Lithuanians living in the heyday of Lithuania’s glorious mediaeval history. Vidugirytė studies Balmont’s anthology of poems from various angles, focussing on the symbolist, mythical, historical and structural layers of his poems. Importantly, the author demythologises Balmont’s idealised love of Lithuania, stressing that the poet also derived practical benefit from his links with Lithuanians, particularly financial. Lithuanians in all parts of the world, for their part, appreciated the famous Russian poet’s poems not just as an aesthetic phenomenon, but also as a propaganda tool. Vidugirytė’s study Balmonto Lietuva [‘Lithuania of Balmont’] is an important contribution into research in the filed of cultural and literary links between Russians and Lithuanians.