Development of local governance in Lithuania (1991-2001): sociological study of attitudes and perceptions of local authorities
LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos vietos savivaldos sisteminiai pokyčiai pastarųjų dešimties metų laikotarpiu. Straipsnio tikslas - atskleisti pokyčių vietos savivaldybėse tendencijas bei perspektyvas. Pokyčių analizė atliekama, apžvelgiant įstatyminės bazės kūrimo procesą bei rezultatus Apibrėžiamos savivaldybių bei apskričių funkcijos ir tikrinama prielaida, jog pagrindinės problemos, įgyvendinant savivaldybių funkcijas, kyla dėl įstatymų netobulumo bei skirtingų politinių jėgų, esančių Seime ir vietos savivaldybėse. Analizuojami subjektyvūs indikatoriai, išreiškiantys savivaldybių vadovų galią ir autonomiją, vykdant funkcijas, taip pat asmeninė įtaka bei kiti indikatoriai teisinių ir partinių pokyčių kontekste, apimantys dešimtmečio laikotarpį nuo pirmųjų rinkimų į nepriklausomas Lietuvos savivaldybes 1991 metais. Pirmoje straipsnio dalyje siekiama nustatyti pagrindinius įstatyminius bei politinius pokyčius, įtakojusius vietos savivaldos sistemą bei veikiančius kaip kontekstiniai kintamieji vietos savivaldybių tarybų narių bei administracinio personalo požiūrių ir percepcijų formavimąsi. Antroje, empirinėje dalyje analizuojami savivaldybių lyderių apklausų, vykdytų 1991, 1995, 1998 ir 2001 metais, remiantis tarptautinės „Demokratija ir vietos savivalda" tyrimų programos metodologija, rezultatai, atspindintys administracinio personalo bei politikų, dirbančių savivaldybėse po kiekvienų rinkimų 1990, 1995, 1997 ir 2000 metais, požiūrius. Šioje dalyje analizuojami pagrindiniai pokyčiai Lietuvos savivaldybių vadovų socialinėse-demografinese charakteristikose. Taip pat siekiama išsiaiškinti keletą galimų koreliacijų: 1) tarp savivaldybėms kylančių problemų ir tarp jų sprendimo efektyvumo; 2) tarp savivaldybių lyderių nuomonių apie savo gebėjimą spręsti kylančias problemas bei apie tai, kas turėtų būti atsakingas už tų problemų sprendimą.Straipsnyje analizuojamas savivaldybių lyderių paramos kontaktų tinklas ir šių socialinių veikėjų savo įtakos įvairių problemų sprendimui percepcija. Įstatymų analizė parodė, kad vietos savivaldoje nuo 1990 metų egzistavo du esminiai pokyčiai. Pirmasis pokytis įvyko 1990 metais, kada esminės vietos savivaldos idėjos buvo apibrėžtos Vietos savivaldos pagrindų įstatyme, antrasis - 1995 metais, kada buvo pakeistos teritorines savivaldybių ribos bei savivaldos sistema, įkurtos apskričių administracijos ir perskirstytos savivaldybių bei apskričių funkcijos. Šie pokyčiai, kartu su politiniais pokyčiais (įvairių paninių blokų dominavimu) neabejotinai įtakojo Lietuvos vietos savivaldą bei demokratiją, sukurdami naujas sąlygas demokratiškai savivaldai. Pastebima paramos tinklo augimo tendencija, taip pat pilietinės visuomenės svarbos didėjimas, pokyčiai vietos savivaldos vadovų institucinėse charakteristikose bei subjektyvių vietos savivaldos sistemos matų pažanga. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad visi indikatoriai daugiau ar mažiau parodo efektyvesnį ir adekvatesnį demokratiniams principams vietos savivaldos funkcijų vykdymą po 1995 metų.
ENThe paper aims to analyze the development of local governance in Lithuania by exploring important dimensions, namely the perceptions and attitudes pertaining to different aspects of self-governance by administrative personnel and local council members. Subjective indicators, reflecting power and autonomy to act locally, personal influence and other indicators of self-governance are analyzed in the context of legal and party changes covering the decade from the first local elections.
