Neregėtas šventasis Kazimieras

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNeregėtas šventasis Kazimieras
Kita antraštėThe Unknown St. Casimir
AutoriaiMaslauskaitė, Sigita
LeidinyjeNaujasis Židinys - Aidai . 2005, Nr. 6, p. 233-237
Reikšminiai žodžiai
LTLenkija; Šventieji; Grafika; Vaizdavimas; Palaimintieji; Atributika
ENSaints; Poland
Santrauka / Anotacija

LTIš garsios Jogailaičių giminės kilusio Šv. Kazimiero (1458–1484) gyvenimo ir kulto šaltiniai liudija, kad negalima kalbėti apie „šimtmečio tylą“ jo gerbimo tradicijoje. Nuo 1520 m. vysk. Zacharijo Ferrerio atvykimo į Vilnių rinkti medžiagos karalaičio Kazimiero kanonizacijos bylai iki 1602 m. popiežiaus Klemenso VIII brevės, kuria buvo leista „viešai ir privačiai gerbti ir švęsti [jo] šventę duplicis officii apeigomis visoje Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir visuose kituose jų valdžiai paklūstančiuose kraštuose“, paskelbimo, pagarba šv. Kazimierui buvo gyva. Tai patvirtina ir išlikę ar tik rašytiniuose XVI a. šaltiniuose minimi karalaičio atvaizdai. Straipsnyje pirmą kartą publikuojamas 1600 m. sukurtas šv. Kazimiero raižinys, išsiskiriantis neįprasta ir unikalia šventojo LDK karalaičio – valstybės globėjo ikonografija. Atvaizdą sukūrė garsus Romos raižytojas Jokūbas Lauras (Jacobus Laurus, 1584-1637), kuris žinomas ir kaip „kanoninio“ šv. Kazimiero atvaizdo, puošiančio pirmuosius šv. Kazimiero dienos liturginius tekstus (1603), kūrėjas. 1600 m. raižinys S. Casimirus Polonus Princeps Poloniae ne tik liudija karalaičio Kazimiero kulto egzistavimą iki oficialaus jo gerbimo patvirtinimo Bažnyčioje 1602 m., bet ir parodo, kad šv. Kazimiero šventumas ir kanonizacija tuo metu jau buvo laikomi „įvykusiu faktu“, ir paaiškina dėl vėlesnės šv. Kazimiero ikonografijos kylančius klausimus. Straipsnyje nagrinėjama atvaizdo ikonografija, atributų simbolika, menininkų ir teologų bendradarbiavimo pobūdis, propaguojant šventojo gerbimo ir vaizdavimo tradiciją. [Iš leidinio]

ENSources of the life and cult of St. Casimir (1458–1484), who was from the famous Jagiellonian dynasty, deny the “centenarian silence” in the tradition of his veneration. Respect for St. Casimir was alive from 1520, the year of Bishop Zaccaria Ferreri’s arrival in Vilnius to collect material for the canonisation of Prince Casimir, to 1602, the year of publication of a breve by Pope Clement VIII, which authorised “public and private veneration and celebration [of his] festival by duplicis officii rituals throughout the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, and in all other lands under their jurisdiction”. The evidence of this is the Prince’s images, which have survived or are mentioned in the 16th c. written sources. The paper for the first time publishes a print of St. Casimir dated 1600, featuring non-traditional and unique iconography of the Prince and patron of the Grand Duchy of Lithuania. The author of the image is the famous printmaker Jacobus Laurus (1584-1637) of Rome who also crated St. Casimir’s portrait that adorns the first liturgical texts (1603) of St. Casimir’s Day. Not only does the 1600 print S. Casimirus Polonus Princeps Poloniae prove the existence of Price Casimir’s cult before the official approval of his veneration by the Church in 1602, but it also shows that St. Casimir’s holiness and canonisation at that time were an “accomplished fact”, and explains the questions arising with respect to St. Casimir’s subsequent iconography. The paper analyses iconography of the image, the symbolism of attributes and the nature of cooperation between artists and theologians in promoting the tradition of the saint’s veneration and portrayal.

ISSN1392-6845
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4321
Atnaujinta2013-04-28 16:03:33
Metrika Peržiūros: 5