Ką nusprendė ir ko nenusprendė Konstitucinis Teismas dirbančių pensininkų naudai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ką nusprendė ir ko nenusprendė Konstitucinis Teismas dirbančių pensininkų naudai
In the Journal:
Justitia. 2003, Nr. 1-2, p. 53-61
Keywords:
LT
Konstitucinis Teismas, socialinės teisės, pensija; Pensininkas, darbas, senatvės pensija, teisėti lūkesčiai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
EN
Constitutional court, social rights, pension; Pensioner, work, old age pension, legitimate expectations, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.
Summary / Abstract:

LTŠiandien Europoje jau niekas nekvestionuoja konstitucinių teismų egzistavimo reikalingumo, nepaisant to, kad nėra vienos nuomonės, kokią vietą politinėje valdžių sanklodoje (pagal tradicinę valdžios(-ių) padalijimo teoriją) jie užima ar turėtų užimti. Reikia pripažinti, kad konstituciniai teismai patys įtvirtino savo autoritetą. Pavyzdžiui, Prancūzijos konstitucinė taryba, XX a. septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose sprendimais išplėtusi savo kompetenciją iki konstitucinės žmogaus teisių apsaugos, pasirodė kaip žmogaus teisių gynėja nuo neteisėtų įstatymų leidėjo aktų, priimtų net prieš Penktosios Respublikos įkūrimą ir Konstitucinės tarybos įsteigimą. Ispanijos konstitucinis tribunolas, įkurtas po Franko režimo griūties XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, taip pat labai daug prisidėjo prie visuomenės demokratėjimo ir turi didelį autoritetą žmonių akyse. Ne išimtis yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, jau dešimt metų Lietuvoje vykdantis konstitucinę priežiūrą ir savo nutarimais padedantis formuoti demokratinius teisinio mąstymo standartus per žmogaus teisių apsaugą (pvz., 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas dėl mirties bausmės nekonstitucingumo), reguliuojantis politinės valdžios pusiausvyrą (pvz., 1998 m. sausio 10 d. nutarimas dėl valdymo formos), saugantis aukštųjų mokyklų autonomiją (pvz., 2002 m. sausio 14 d. nutarimas), garantuojantis teisinės sistemos hierarchiją ir pan. Autoritetą visuomenėje ir politinėje sistemoje Lietuvos Konstitucinis Teismas pelnė pirmiausia stengdamasis išlikti kiek įmanoma objektyvesniu arbitru politiniuose ginčuose (pvz., tarp pozicijos ir opozicijos) ir remdamasis išimtinai teisiniais argumentais.Demokratinėse valstybėse per paskutiniuosius du Šimtmečius nusistovėjo tradicija, kad politines programas vykdo rinkimus laimėjusi politinė partija (koalicija) per įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią (nors JAV teisėjus daugumoje valstijų renka piliečiai). Jungtinėse Valstijose, kur teisminė valdžia turi didžiausią autoritetą (palyginus su demokratinėmis Europos valstybėmis), vyrauja nuomonė, kad Konstitucija yra policy blind document, t. y. Konstitucijoje nenurodyta, kokią ekonominę-socialinę politiką - socialdemokratinę, liberalią ar kitokią - turi vykdyti išrinkta Vyriausybė. Konstitucija garantuoja tik tam tikrą bendrą visuotinį moralinį minimumą, be kurio jokia visuomenė negalėtų egzistuoti. Jei teismai atvirai ir tiesiogiai bandytų kištis į politinį socialinių-ekonominių procesų reguliavimą, kiltų klausimas, ar toks reguliavimas legitimus. [Iš leidinio]

ISSN:
1392-5709
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43182
Updated:
2017-02-01 20:37:12
Metrics:
Views: 55
Export: