Pokyčiai Lietuvos mokesčių sistemoje : problemos ir aktualijos

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos mokesčių sistemos reforma ir pateikiamas jos pasekmių vertinimas. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjami pagrindinių mokesčių ir įmokų apmokestinimo tvarkos pakeitimai, susiję su mokesčių ir įmokų apskaičiavimo ir taikymo tvarka, apmokestinamąja baze, lengvatų taikymu. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami mokesčių reformos tikslai, sritis ir apimtis, nustatomas reformos pobūdis. Autorė padarė išvadą, kad mokesčių reformos tikslas – kompensuoti pajamų netekimą ir tokiu būdu užtikrinti viešųjų finansų stabilumą – pasiektas. Tai argumentuojama tuo, kad nesumažėjo mokestinių pajamų ir BVP santykis, lyginant su 2008 m. Tačiau kritikuotinos neaiškiai apibrėžtos įstatymų nuostatų formuluotės, skubotas jų keitimas, nepaliekant laiko mokesčių mokėtojams įsigilinti į pakeitimų turinį, nepakankamas visuomenės informavimas apie naujas prievoles. Trečioje straipsnio dalyje, siekiant nustatyti Lietuvos mokesčių sistemos reformos efektą, atliktas empirinis tyrimas, taikant Gill diagnostinių rodiklių fragmentą.Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2009 m. prastėjo mokesčių mokėtojų skolų ir baudų administravimas, didėjo mokesčių mokėtojų kontrabandos ir apgavysčių atvejų skaičius, prastėjo mokesčių administratorių moralė, tačiau gerėjo mokesčių administratorių kompetencija sprendžiant mokestinius ginčus. Nustatyta, kad tiek mokesčių administravimas, tiek mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas 2009 m. buvo brangesnis nei 2008 m. Apibendrindama autorė padarė išvadą, kad Lietuvos mokesčių reforma sudarė prielaidas stabilizuoti valstybės finansus, tačiau skubotas mokesčių įstatymų keitimas ir ypač palikti netikslumai lėmė mažesnį mokestinių pajamų surinkimo produktyvumą. [Iš leidinio]

ENPaper analyses the Lithuanian tax reform approved in 2008 and evaluates the results of this reform. The first part of the paper is focused on the changes of the main tax and contributions taxation procedure. One of the important tax elements – the tariff – has been changed like that: increased VAT, corporate income and excise tariffs; decreased personal income tariff; new health insurance contributions tariffs separated from personal income tax and legalized. Tax and social security and health insurance contributions calculation and remitting procedure also has been changed: tax-exempt amount of income became variable and is applied only on income incidental to employment relations or relations in their essence corresponding to employment relations; health insurance contributions calculation and payments/remitting to the State Tax Inspectorate or State Social Insurance Fund Board bank accounts is binding to the insured and insurers. Some more changes: the taxable base of personal income and social security insurance contributions has become wider; some kinds of tax relief on income tax, VAT has been refused. In the second part of the paper tax reform objectives, scope of reform and breadth of reform are discussed, also tax reform approach is featured.The author of the article concludes that the objective of the reform – to compensate revenue losses and in this way guarantee public finance stability – was achieved. Such conclusions have been based on the fact that the ratio tax income/GDP increased 0.1 percent point in 2009. On the other hand the paper criticizes unclear tax code provision formulation, the sudden provision change with no time for the tax payers to understand the changing contents, not enough public information about new obligations. Regarding the categorization of the tax reform – it could be argued that this reform was the political approach. Such reform stresses the role of taxation as an indicator of state institutional capacity and is an integral part of the democratization process. In the third part of the paper an empiric quantitative research was carried out with the aim to assess the effect of the tax reform. The Lithuanian tax reform has been examined applying the Gill diagnostic indicators fragment. Taking into account the results of the analysis, it has been established the weakest links in 2009. At the same time the tax administration competence in tax disputes has become better. It has also been established that tax administration costs and tax compliance costs have become higher than in 2008. The author concludes that the Lithuanian tax reform adopted in 2008 created preconditions for stabilization of public finance, although the premature tax code change, especially the not addressed inaccuracies, caused smaller productivity of the Lithuanian tax system. [From the publication]