LTStraipsnis skirtas vienam svarbiam kompleksinės organizacijos žinojimo reiškinio pažinimo mokslines problemos aspektui - tyrimui prielaidų, kurios yra būtinos organizacijos žinojimo didinimą užtikrinančių žinių valdymo veiklų vyksmui. Straipsnio tikslas - atskleisti organizacijos žinojimo didinimą lemiančias žinių valdymo (ŽV) veiklas bei šių veiklų vyksmo prielaidas ir jų svarbą konkrečioms ŽV veikloms. Šiame tyrime ir teorinė diskusija, ir empirinio tyrimo metodologija buvo grindžiama konstruktyvistine paradigma, nes laikomasi požiūrio, jog pozityvistinė paradigma mažiau efektyvi tiriant organizacijos žinojimo reiškinį. Todėl buvo naudojama konstruktyvistine - interpretacine paradigma grindžiama kokybinių tyrimų metodologija. Jai realizuoti buvo pasirinktas strukturizuotas interviu, atliktas su 12 ekspertų, atstovaujančių Lietuvos, JAV ir Italijos žinių organizacijas, panaudojant teorine organizacijos žinojimo didinimo prielaidų analise pagrįstą instrumentą, apimantį 7 žinių valdymo veiklas ir 78 jų vyksmo prielaidas. Teoriniam problemos nagrinėjimui buvo naudojama mokslinės literatūros analizė, pagrindinį dėmesį skiriant teoriniams ir empiriniams tyrimams organizacijų teorijos ir vadybos, sociologijos, psichologijos ir filosofijos/ epistemologijos srityse. Aprašomame tyrime, patikslinus organizacijos žinojimo sampratą, atskleidus ŽV procesą sudarančias žinių valdymo veiklas, pagrindus ŽV veiklų hierarchiją bei jų vyksmo prielaidas, įvertinta šių prielaidų svarba konkrečioms ŽV veikloms. Šis teorine analise pagrįstas vertinimas buvo patikrintas atliekant empirinį tyrimą, kurio rezultatai ir pateikiami straipsnyje.
ENAn organisation's ability to create and effectively use knowledge is one of the key success factors in the emerging knowledge economy. An effective tool for the development of organisational knowledge is knowledge management (KM) methodology. In this paper, KM activities which lead to the development of organisational knowledge and the enabling conditions for these activities are specified. The results of the empirical study involving Lithuanian, American, and Italian companies and aimed at testing the theoretical evaluation of the importance of the enabling conditions for specific KM activities are presented.