Nuosakų formų konkurencija latvių ir lietuvių kalbose

LTStraipsnyje aptariami tą pačią bendrąją intenciją (pragmatinę funkciją, modalinę reikšmę) galintys išreikšti pasakymai su skirtingomis nuosakų formomis skyrium lietuvių ir latvių kalboje […]. Latvių kalboje skiriamos pen-kios nuosakos: tiesioginė (īstenības izteiksme), tariamoji (vēlējuma izteiksme), liepiamoji (pavēles izteiksme), netiesioginė (atstāstījuma izteiksme) ir reikiamybės (vajadzības izteik-sme). Lietuvių kalba specialių gramatinių reikiamybės raiškos formų neturi, todėl joje pastaroji nuosaka neskiriama. Tyrimo kelias pasirinktas priešingas negu įprasta lietuvių ir latvių kalbotyros darbuose, kuriuose aptariama nuosakų sinonimika (Prano Gailiūno, Juozo Pikčilingio, Adomo Šob-linsko, Zelmos Dumašiūtės, Vytauto Ambrazo, Aldonos Paulauskienės; Janio Rozenbergo, Andros Kalnačos, Guntos Smiltniecės, Dzintros Paeglės ir kt. publikacijos): einama ne nuo formos (nuosakos raiškos) prie jos reikšmių bei funkcijų, o nuo pasakymo intencijos prie formos[…]. Iš atlikto gretinimo daroma keletas išvadų: nuosakų konkurencija lietuvių ir latvių kalbose yra įvairi, be to, labai panaši, artima […]; lietuvių kalbos nuosakų konkurencija eksplicitiškesnė, o latvių (dėl daugelio homoformų) — implicitiškesnė, labiau priklausoma nuo konteksto […]; reikiamybės raiška latvių kalboje morfologizuota, o lietuvių kalboje šiai intencijai reikšti būtini pagalbiniai žodžiai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Nuosaka (gramatika); Konkurencija; Stilistika; Latvian language; Mood; Competition; Stylistic.

ENThe article discusses phrases which can have the same general intention (pragmatic functions, modal meaning) with different mood forms in Lithuanian and Latvian languages [...]. Five moods are identified in Latvian: indicative (īstenības izteiksme), subjunctive (vēlējuma izteiksme), imperative (pavēles izteiksme), indirect (atstāstījuma izteiksme) and necessity (vajadzības izteik-sme). The Lithuanian language does not have special grammatical forms to express necessity and thus has no necessity mood. The research method is selected as the opposite to what is usual in Lithuanian and Latvian linguistic works discussing synonymity of moods (publications by Pranas Gailiūnas, Juozas Pikčilingis, Adomas Šoblinskas, Zelma Dumašiūtė, Vytautas Ambrazas, Aldona Paulauskienė; Janis Rozenbergs, Andra Kalnača, Gunta Smiltniece, Dzintra Paegle and others): analysis starts not with the form (expression of the mood) going on to its meanings and functions but with the intention of the phrase moving towards the form […]. Several conclusions are drawn based on the comparison: competition of moods in Lithuanian and Latvian is various and also very similar, related […]; competition of moods in Lithuanian is more explicit while in Latvian (due to numerous homoforms) it is more implicit, more dependent on the context […]; expression of necessity in Latvian is morphologised while in Lithuanian auxiliary words are needed to express this intention.