Pilietinis europietiškumas : nacionalumo dekonstravimas ir Kitas

LTStraipsnyje aptariama Europoje įsivyravusi nuostata dekonstruoti visokius tapatumus, taip pat tautinius ir etninius, stengiantis menkinti „žemės ir kraujo“ ideologijų, tautinio esencializmo poveikį bei naikinti nacionalizmo plitimo prielaidas. Dekonstrukcija iškelia lemiamą Kito svarbą kuriant mes vaizdinį bei tapatumus. Naujo pilietinio europietiško tapatumo bruoþai paryškinami aptariant J. Derrida ir J. Habermaso svarstymus apie Europos ateitį ir ES Konstituciją. Gvildenama radikali A.Amino išsakyta Europos idėjos, europietiškumo, atvirumo kitam kritika, kuri iškelia nepakankamą dekonstrukcijos atsisaistymą nuo europinio nacionalumo. Pasiremiant G.Agambeno mintimis teigiama, jog naujas europietiškas tapatumas gali rutuliotis tik išvengiančioje teritoriškumo pilietinėje erdvėje, kurioje visi europiečiai perimtų kito – pabėgėlio, neturinčio pilietybės žmogaus – patirtį, laiduojančią svetimųjų solidarumą ir besąlygišką svetingumą. Straipsnio autorius daro išvadą, jog pastangos kurti ir juridiškai įtvirtinti nuo nacionalumo atsietą pilietinę europietišką tapatumą paneigia europietiškumo idėją bei galimybę kurti europietišką tapatumą, kadangi jos grindžiamos multietninės bei multikultūrinės socialinės tikrovės vaizdiniu, kuris savo ruožtu esencializuoja neeuropietį kitą. Universalinant kitą, jis tampa solidarumą ir demokratinį pilietiškumą skatinančia, tačiau už nieką neatsakinga galia. Neatsižvelgiama į tai, jog toks kitas yra sykiu instancija, kaupianti politinę galią bei galinti ją panaudoti savo politiniams, taip pat tapatumo įtvirtinimo tikslams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos pilietinė tapatybė; Europos integracija; Tautinė tapatybė; Europietiškumas; Dekonstrukcija; Europos idėja; European civil identity; European integration; National identity; Europeanness; Deconstruction; Idea of Europe.

ENThe author examines the deconstructional impact on the debates concerning the Idea of New Europe and the efforts to deconstruct all types of identities, including national identity, and national essentialism. Some features of new European identity are highlighted by analyzing the medotations of J. Derrida on today`s Eyrope, his and J. Habermas jodint efforts to ground the necessity of European Constitution and base new European identity on constitutional patriotism, solidarity, unconditional openness to the Other and the feeling of common destiny. The week points of this way of thinking and also of clai that the the way toward Europe as a post-national polity lays through the extension og legally protected rights of various kinds of minorities are discussed. The author comes to the conclusion that the efforts to create and embed European civil identity disconnected from national identity, national feelings and national state power disaxow the possibility of promoting a manifest European identity politics and disclaim the idea of Europeanness, because of the prevailing images of multi-ethnicity on which these efforts are based. [From the publication]