Assessing the application of securitisation in Lithuania

LTVienas iš plačiai taikomų instrumentų bankų kredito srautui padidinti yra sekiuritizacija – procesas, kai nelikvidus banko turtas pakeičiamas vertybiniais popieriais. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti sekiuritizacijos mechanizmo taikymo Lietuvoje galimybes. Tinkamai taikoma sekiuritizacija gali padėti palaikyti individualių bankų ir visos finansų sistemos stabilumą. Tačiau dėl sekiuritizacijos taip pat gali padidėti sisteminė rizika, nes pasikeičia bankų kaip paskolų teikėjų motyvacija: jie tampa tolerantiškesni rizikai ir įgauna tendenciją ieškoti rizikingesnių investicijų. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo einamuoju metu naudojamų finansavimo šaltinių, sekiuritizacija gali būti taikoma šalyse, kur dauguma bankų yra finansuojami užsienio kapitalo, kaip yra Lietuvoje. Tokie bankai galėtų taikyti sekiuritizaciją kaip alternatyvą motininių bankų paskoloms, kurios smarkiai priklauso nuo motininių bankų finansinės situacijos. Yra neabejotinas ryšys tarp bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kredito srautų. Kredito srautai didina potencialų BVP augimą ir palengvina ekonomikos atsigavimą po recesijos. Tačiau turi būti užtikrintas atsakingas skolinimasis, nes kitaip tai gali sudaryti sąlygas kredito bumui. Lietuvos statistinių duomenų empirinė analizė patvirtino kredito srautų svarbą šalies ekonomikai. Todėl autoriai daro išvadą, kad sekiuritizacijos vystymasis Lietuvoje galėtų būti laikomas makroekonominiu instrumentu, kuris gali prisidėti prie ekonomikos atsigavimo ir tolimesnio augimo.Reikšminiai žodžiai: Apsaugos priemonės; Kredito srautas; Bankas; Bendrasis vidaus produktas; Securitisation; Credit flow; Bank; GDP.

ENThe aim of this article is to analyse the application possibilities of the securitisation mechanism in Lithuania. Securitisation has been used for a few decades by banks as an instrument to decrease credit risk and broaden the sources of funding. The increasing demand for asset-backed securities has prompted the development of this mechanism. Nevertheless, despite its benefits, if used irresponsibly, this mechanism can also create risks to financial stability. Foreign capital banks dominate in the Lithuanian banking sector, and their financing structure is highly based on parent bank loans, which is the second largest financing source after deposits. As the recent economic crises have shown, the flow of this resource is unstable and pro-cyclical. Therefore, banks ought to seek additional funding sources. The issue of securities backed by bank loans could be one of those sources. The authors of this article, with the help of regression analysis, have assessed a possible effect of additional credit flow, which could be attracted by banks using securitisation, on country’s GDP. The analysis has shown that certain types of loans can significantly impact the country’s GDP growth. The most significant effect on GDP would be reached, if banks would securitize new loans issued to households and use the obtained funds to issue more loans to households. [From the publication]