Autentiškos (at)minties beieškant: apie Česlovo Kavaliausko teologinį palikimą

LTDarbas skirtas Česlovo Kavaliausko knygai „Eschatologija. Žmogui ir pasauliui“ aptarti. Pažymima, kad Č. Kavaliausko, kaip ir daugelio neformalių teologų, teologinis mąstymas ypač po lageriuose patirtos prievartos gana smarkiai keitėsi: iš scholastiško aristotelininko-tomisto jis tapo aistringu „netiesinio Jėzaus“ skelbėju, nebijojo kritikuoti su Jėzaus laikysena nesutampančio bažnyčios elgesio, aistringai gilinosi į fiziką, atrasdamas nemažai sąsajų tarp tikėjimo ir gamtos mokslų. Atkreipiamas dėmesys, kad recenzuojamoje knygoje esama tokių tekstų, kritikuojančių platoniškąjį dualizmą, pasenusią teologiją ir filosofiją, kurioms Č. Kavaliauskas priešpriešina gyvąjį Biblijos žodį ir gamtos mokslų, ypač fizikos, atradimus. Recenzijoje daugiausia kritikuojami knygos rengėjai dėl atsainaus požiūrio į Č. Kavaliausko kūrybinį palikimą. Nurodoma, kad iš visų tekstų datuoti tik trys, o recenzento požiūriu, nežinant rankraščių genezės aplinkybių ir laiko, negalima žinoti, kiek viena kitai prieštaraujančias teologines pozicijas, nevienodą kalbėjimo stilių, skirtingus teologinius interesus galima paaiškinti paties Č. Kavaliausko teologijos raida, o kiek visa tai galimai atsirado dėl leidinio redaktorių įsikišimo. Konstatuojama, kad redaktoriai sąmoningai nutylėjo Č. Kavaliausko teologinių pažiūrų raidą, taisydami ir cenzūruodami jo mintis, ne tik ignoravo tai, ką jis kaip teologas ir kunigas, Naujojo Testamento vertėjas ir poetas, mokslininkas atrado ir suvokė savo sudėtingame kelyje, kuo tikėjo ir ko siekė, bet taip nuvertino ir sumenkino Č. Kavaliausko asmenybę ir jos orumą.