Kaip galėtume suvokti kryžiaus karus ?
- Kultūros barai. 2012, Nr. 6, p. 79-84
- Kultūros barai. 2012, Nr. 7/8, p. 112-121
LTPastaruosius du šimtus metus istoriografijoje ieškoma atsakymo į iškeltą klausimą. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios šios problemos tyrimo tendencijos. Siekdami sukurti Dievo karalystę žemėje, krikščionys stengėsi apibrėžti savo santykius su kitomis religinėmis bendruomenėmis. Svarbu pažymėti, kad kryžiaus kariai prieš musulmonus ir pagonis jau nebebuvo laikomi krikščioniškomis misijomis. Tad vienuolis, kviesdamas prisijungti prie kryžiuočių, nejautė jokios prieštaros tarp šventojo karo ir taikaus Evangelijos giedojimo. Tokia buvo viduramžių mąstymo ir mentaliteto specifika; atsisakantiems tai suprasti, viduramžiai lieka „tamsiaisiais amžiais“. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Artimieji Rytai; Baltijos regionas; Jeruzalė; Krikščioniškosios misijos; Krikščionių misijos; Kryžiaus karai; Kryžiaus žygiai; Livonija (Livonia); Prūsija; Viduramžių Europa; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Baltic Region; Christian missions; Crusades; German Order; Jerusalem; Lithuania; Livonia; Medieval Europe; Near East; Prussia; Wars of the Cross.
ENThe search into this issue is going on in historiography for the last two hundred years. Historian overviews the most recent tendencies in discussing and researching this issue. While attempting to create God’s kingdom on earth, Christians tried to draw up their relation to other religious communities. It is important to note, that wars of the cross against Muslims and Pagans were no longer treated as Christian mission. Thus a monk who urged to join the warriors of the cross felt no contradiction between holy war and peaceful preaching the gospel. Such was the specificity of medieval thinking and mentality, thus if one refuses to understand it the Middle Ages will remain the “dark ages”. [From the publication]
