The Influence of reconciliation of work and family on the Lithuanian population’s childbearing intentions

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Influence of reconciliation of work and family on the Lithuanian population’s childbearing intentions
Alternative Title:
Darbo ir šeimos derinimas bei prokreaciniai Lietuvos gyventojų ketinimai
In the Journal:
Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas [Culture and Society: Journal of Social Research]. 2012, Nr. 3 (1), p. 51-67
Keywords:
LT
Darbo ir šeimos derinimas; Gimstamumas; Lyčių lygybė; Lytis; Prokreaciniai ketinimai.
EN
Childbearing intentions; Fertility; Gender equality; Gender; Reconciliation of work and family.
Summary / Abstract:

LTBandydamos išspręsti gimstamumo problemas, daugelis šalių iškelia darbo ir šeimos, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo klausimus. Iš pagrindinių priemonių, galinčių teigiamai paveikti gimstamumą, daugelis mokslininkų išskiria finansinį skatinimą (išmokas, mokesčių nuolaidas ir pan.), paramą tėvams, siekiantiems derinti darbą, šeimos ir laisvalaikį bei įvairias socialines struktūras, remiančias vaikus ir tėvystę (užimtumo skatinimą, vaikui palankią aplinką ir pan.). Pastaruoju metu, kaip rodo tarptautiniai tyrimai ir viešosios politikos dokumentai, prioritetine tapo darbo, šeimos ir laisvalaikio derinimo kryptis, integruojanti užimtumo, šeimos ir lyčių lygybės politiką. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų darbo, šeimos ir laisvalaikio derinimo ryšius su ketinimais turėti vaikų. Straipsnis remiasi reprezentatyvia reproduktyvaus amžiaus Lietuvos gyventojų (N=1031) apklausa, atlikta 2010-2011 m. Analizei buvo panaudotas 26 klausimų blokas apie darbo–šeimos–laisvalaikio konflikto santykį su gyventojų prokreaciniais ketinimais. Atlikta gautų duomenų analizė tik iš dalies patvirtino hipotezę: kuo didesnis darbo–šeimos–laisvalaikio konfliktas, tuo mažesni respondentų ketinimai turėti (daugiau) vaikų; ir šis ryšys moterims turėtų būti stipresnis. Buvo nustatyti tik du hipotezę visiškai atitinkantys statistiškai reikšmingi ryšiai tarp darbo–šeimos–konflikto ir vaikų turėjimo ketinimų. Vienas iš ryšių – priešingos krypties nei hipotezėje: kuo labiau darbas trukdo šeimai ir laisvalaikiui, tuo labiau didėja tikimybė, kad vyras (o per artimiausius trejus metus – ir moteris) ketins turėti (daugiau) vaikų.Kodėl ši hipotezė pasitvirtino tik iš dalies? Galima daryti keletą prielaidų apie tyrimo ribotumą. Galbūt, atmetus nedirbančius ir neturinčius šeimos asmenis, liko per mažas respondentų, ypač moterų, skaičius. Kita vertus, kyla abejonės, ar darbo–šeimos–laisvalaikio konflikto ryšys su ketinimais turėti vaikų yra ganėtinai stiprus tokio žemo gimstamumo šalyse kaip Lietuva. Jei moteris per gyvenimą pagimdo vidutiniškai 1,5 vaiko, patikimiausiai galima kalbėti apie ketinimus turėti pirmą vaiką. Be to, aiškinant tyrimo rezultatus, reikia turėti galvoje ir ekonominę Lietuvos padėtį. Kaip rodo užsienyje atlikti tyrimai, nestabilioje ekonominėje situacijoje individai, susiduriantys su problemomis darbo rinkoje arba nesugebantys suderinti darbo–šeimos–laisvalaikio, dažnai nutaria sukoncentruoti savo gyvenimą į privačią sferą (ypač tai būdinga moterims) ir investuoti į vaikus. Motinystė ir tėvystė suteikia biografinį tikrumą. Šiuo atveju prasta darbo rinkos padėtis, nedarbas ar mažas atlyginimas gali skatinti gimstamumą, tačiau tik nedideliu mastu. Nors atlikta analizė ir neleidžia daryti griežtų apibendrinimų apie darbo–šeimos–laisvalaikio derinimo ir gimstamumo sąsajas, bet leidžia svarstyti: išplėtota šeimai palanki politika, padedanti derinti darbą ir šeimą, galbūt, galėtų sušvelninti negatyvią ekonominio nesaugumo tranzitinėje ekonomikoje įtaką gimstamumui. [Iš leidinio]

ENUsing a wide array of theoretical and empirical studies and a national public opinion survey of Lithuanians (N=1031) of the reproductive age (18-45 y. o.) conducted in 2010-2011, within the framework of the project “Gender Inequality, Public Policy and the Future of Fertility in Lithuania,” the article examines the issue of work-life reconciliation in relation to women and men’s intentions to have children. The hypothesis was raised that the stronger conflict the respondents experience between work, family life and leisure, the less they intend to have children or more children in the future. However, the assumption that the childbearing intentions of individuals able to reconcile their work and family will be stronger than the childbearing intentions of those who do not manage to resolve the issue of work-family reconciliation was confirmed only partially in this analysis. One of the statistically significant relationships was opposite to the raised hypothesis: the more work interfered with family and leisure, the more probable that respondents (both men and women) ever intended to have more children. In explaining this statistically significant relationship, it is necessary to keep in mind the economic situation in Lithuania.As some research demonstrates, individuals that encounter economic insecurity and uncertain socioeconomic conditions and are unable to balance their work and family, often decide to center their lives on the private sphere and invest into children (it is particularly characteristic of women). Although the conducted analysis does not allow us to make broader and more definite conclusions about the relationship between the work and family reconciliation, gender equality and fertility, it prompts us to suggest that perhaps the developed and comprehensive family policy may mitigate the negative impact of economic insecurity on fertility in a transitional economy. [From the publication]

ISSN:
2029-4573; 2335-8777
Related Publications:
  • Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje / Aušra Čižauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 74-91.
  • Lietuvos šeima : tarp tradicijos ir naujos realybės / atsakingos redaktorės ir sudarytojos Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė ; Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42349
Updated:
2020-07-28 20:26:16
Metrics:
Views: 12    Downloads: 1
Export: