Палякі Беларусі і Літвы ХIХ - пачатку ХХ ст. як этнакультурны і сацыяльны феномен

LTStraipsnyje analizuojamas lenkų etnokultūrinis ir socialinis fenomenas dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje XIX – XX a. pradžioje. Atlikta Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos istoriografijos analizė. Šių šalių istorikai iš esmės sutinka su tuo, kad didžioji dalis Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje XIX a. – XX a. pradžioje gyvenusių lenkų buvo kadaise sulenkėjusių vietinių gyventojų palikuonys. Todėl polonizacija laikomas pagrindiniu veiksniu sąlygojusiu lenkų bendruomenės susiformavimą šiose žemėse. Skirtingų šalių istoriografijoje polonizacijos sąvoka suprantama įvairiai. Štai Baltarusijos istoriografijoje Lenkijos-Baltarusijos kultūriniai santykiai kartais susiaurinami ideologinių rėmų, kartais polonizacijos sąvoka naudojama apibūdinti tiek prievartinę, tiek savaimę asimiliaciją, dažnai polonizacija prilyginama rusifikacijai. Be to, didžioji dalis baltarusių istorikų polonizacijos fenomeną interpretuoja tautinės asimiliacijos šviesoje. Kitokia situacija fiksuojama šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje, kuri atsisakė dar S. Daukanto suformuotos tradicijos kaltinti lenkus dėl visų Lietuvos negandų ir tiria polonizacijos fenomeną kaip sudėtingą ir įvairialypį procesą. Lenkijos istoriografijoje polonizacijos sąvoka interpretuojama tik kaip savaimė. Ši pozicija yra teisinga tik iš dalies, nes kai kurios religinės, kultūrinės ir socialinės institucijos vaidino svarbų vaidmenį polonizacijos procese, nors nacionalinės Lenkijos valstybės ir nebuvo.

ENThe article analyzes Polish ethno-cultural and social phenomenon in the current territory of Belarus and Lithuania in the beginning of the XIX – XXthe century. Analysis of historiography of Belarus, Lithuania and Poland was carried out. Historians of these countries essentially agree with the fact that most of the Poles who lived in the territory of Belarus and Lithuania in the beginning of the XIXth – XXth century were the descendants of once polonized local population. Therefore, Polonization is considered to be a key factor in the formation of the Polish community in these lands. The concept of Polonization is understood differently in the historiography of different countries. Cultural relations of Poland and Belarus sometimes are narrowed down by ideological frames, sometimes the concept of Polonization is used to describe both forced and spontaneous assimilation, Polonization is often equated to Russification. Moreover, most Belarusian historians interpret the phenomenon of Polonization in the light of assimilation of nations. A different situation is observed in the contemporary Lithuanian historiography, which moved away from the tradition to blame the Poles for all Lithuania's problems, formed by S. Daukantas, and explores the phenomenon of Polonization as a complex and multifaceted process. In the historiography of Poland, Polonization is interpreted only as spontaneous. This position is correct only partly, since some religious, cultural and social institutions played an important role in the process of Polonization, even though national state of Poland did not exist.