14-15 metų mergaičių koordinacinių gebėjimų lavinimas tinklinio pratimais per kūno kultūros pamokas

LTKoordinacinių gebėjimų lavinimo paauglystės laikotarpiu priemonių paieška nėra lengva, nes reikia įvertinti daug paauglę veikiančių veiksnių. Ieškoti naujų fizinio ugdymo technologijų verčia tai, kad jau daugeliui vidurinio mokyklinio amžiaus mokinių susiformuoja pasyvaus mokymosi stereotipas, ir juo aukštesnė klasė, tuo mokinės pasyvesnės, mažėja jų fizinis aktyvumas, todėl per kūno kultūros pamokas parenkamos priemonės ir taikomi metodai paauglėms turi patikti, būti priimtini, taip pat ir efektyvūs. Ieškant naujų kūno kultūros pamokos įvairinimo galimybių, tyrimui parinktos skirtingas, tačiau, tyrėjų nuomone, lygiavertės savo lavinamuoju pobūdžiu priemonės: tinklinio pratimai ir bendrojo lavinimo pratimai mergaičių koordinaciniams gebėjimams lavinti. Šios priemonės ir buvo pagrindinis veiksnys, skiriantis mūsų tiriamųjų grupių darbą. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip kinta 14-15 m. mergaičių koordinaciniai gebėjimai, lavinami tinklinio pratimais per kūno kultūros pamokas. Tyrimo objektas – tinklinio pratimų poveikis mergaičių koordinacinių gebėjimų kaitai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus gimnazijoje 2010-2011 mokslo metais. Tyrime dalyvavo pagrindinės medicininės grupės nesportuojančios 14-15 metų mokinės (n = 42). Patogiuoju būdu sudarytos dvi grupės. Eksperimentinė grupė (E) (n = 21) – pagrindinėje kūno kultūros pamokos dalyje 16-18 min atliko mūsų siūlomus tinklinio pratimų kompleksus. Kontrolinė grupė (K) (n = 21) – pagrindinėje kūno kultūros pamokos dalyje 16-18 min atliko bendrojo lavinimo pratimus.Eksperimento metu abi grupės turėjo vienodas sąlygas sportuoti, dirbo pagal sudarytą kūno kultūros programą, grupių pamokų skaičius ir struktūra buvo vienoda. Pedagoginis eksperimentas truko tris mėnesius. Koordinacinių gebėjimų lygis vertintas eksperimento pradžioje ir pabaigoje. Mokinių koordinacinių gebėjimų lygiui nustatyti naudoti tokie testai: flamingo pusiausvyros testas (pagal Eurofitą, 1993), trys kūlvirsčiai pirmyn (Лях, 2006), šuolis į tolį iš vietos atbulomis (Лях, 2006), 10 × 5 m bėgimas šaudykle (pagal Eurofitą, 1993). Tyrimo pradžioje kontrolinės ir eksperimentinės grupės mergaičių koordinaciniai gebėjimai buvo panašūs. Pedagoginio eksperimento pabaigoje eksperimentinės grupės koordinaciniai gebėjimai turėjo tendenciją gerėti, tačiau tik pusiausvyros (flamingo testo) rodikliai pagerėjo statistiškai patikimai (p <0,01). Taip pat reikia paminėti, kad pedagoginio eksperimento pabaigoje, palyginus eksperimentinės grupės, kuri dirbo pagal mūsų parengtą programą, ir kontrolinės grupės, kuri lavino fizines ypatybes bendrojo lavinimo pratimais, rezultatus, nustatyta, kad statistiškai patikimai skyrėsi tik flamingo testo rezultatai (p <0,025). Iš tyrimo rezultatų matyti, kad tris mėnesius taikyti tinklinio pratimų kompleksai turėjo poveikį tik mergaičių pusiausvyros rodiklių kaitai (testo rodiklių kaita statistiškai reikšminga). Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad mūsų sudaryta mergaičių koordinacinių gebėjimų lavinimo programa turėjo nedidelį poveikį, nors ir pastebima rezultatų gerėjimo tendencija. Manome, kad poveikis būtų didesnis, jei šiuos pratimai būtų taikyti ilgesnį laiką.

ENLooking for new opportunities of variety in physical education classes, for our research we have chosen different but, in our opinion, equivalent means what concerns education: volleyball exercises and exercises of general education for developing girls’ coordination skills. These means were a key factor in differentiating work of our research groups. The aim of research is to analyze the changes of coordination skills of 14-15 year-old girls’ caused by education through volleyball exercises during physical education lessons. The study was conducted in a gymnasium in Vilnius in 2010- 2011 school years. The study included general medical groups, 14-15 year old female students (n=42), who do not do sports. In a convenient way there were two groups formed: the experimental group (E) (n=21) did volleyball set of exercises (suggested by authors) for 16-18 minutes in the main part of physical education lesson, and the control group (K) (n=21) during the main part of physical education lesson did general PE set of exercises for 16-18 minutes. The educational experiment lasted for three months. The level of coordination skills was assessed at the beginning and the end of the experiment. To determine the level of students’ co-ordination skills the following tests were used: Flamingo balance, 10x5 m shuttle run (Eurofit, 1993), Three rolls forward, Backwards Long jump from the local (Liach, 2006).At the beginning of the research, co-ordination skills of the control and experimental groups were similar. At the end of the experiment co-ordination skills of the experimental group had a tendency to improve, though only the balance indicators (flamingo test) improved statistically significantly (p<0,01). It should also be noted that at the end of the educational experiment (having compared the results to the experimental group and to those of the control group), the results showed a statistically significant difference only comparing the flamingo test’s results (p<0,025). At the end of the experiment all indicators of the girls in co-ordination skills test performance have improved, but the one was statistically significant. The research results showed that the complex of the three-month volleyball exercises affected only the change of girls’ balance skills (test parameters change was statistically significant). At the end of the study it was found out, that our program for improving girls’ coordination had a minor effect, although there was observed the tendency of improving results. We believe that the impact would be greater if these exercises were applied for a longer period of time.