Konstrukcijos duoti(s) su bendratimi ir veiksmažodžio tikėti vartosena J. Bretkūno Naujajame Testamente

LTStraipsnyje aprašoma J. Bretkūno „Naujajame Testamente" esanti sintaksinė konstrukcija „duoti(s)" su bendratimi ir veiksmažodis „tikėti", bandoma nustatyti jų sąlytį su vokiškąja konstrukcija „(sich) lassen" su bendratimi bei veiksmažodžiu „glauben". Aptariamas šių elementų daugiareikšmiškumas bei gramatinis valdymas, atskirai nagrinėjama jų vartosena pirminiame tekste ir korektūrose. Atsižvelgiama į panašius sintaksinius modelius kituose XVI amžiaus tekstuose - Jono Bretkūno „Postilėje" (1591), Baltramiejaus Vilento „Evangelijose" bei „Epistolose" (1579) ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Direktyvinė reikšmė; Istorinė kalbotyra; Jonas Bretkūnas; Lietuvių raštija, XVI a.; Naujasis Testamentas; Permisyvinė reikšmė; Pirminis tekstas; Senieji raštai; Sintaksinė konstrukcija; Sintaksinės konstrukcijos; Veiksmažodis; Veiksmažodžiai; Vokiečių kalbos įtaka; Directive meaning; Historical linguistics; Initial text; Interference of German; Jonas Bretkūnas; Lithuanian writing, 16th century; New Testament; Old writings; Permissive meaning; Syntactic pattern; Syntactic patterns; Verb; Verbs.

ENArticle deals with the use of a syntactic pattern "duoti(s) + Infinitive" and verb "tikėti" in "New Testament" of J. Bretkūnas. An attempt is made to juxtapose them with the German pattern "(sich) lassen + Infinitive" and verb "glauben". The multisemantics and grammatical ruling is discussed, separately the usage of these elements is analyzed in the primary text and in editings. Great attention is also paid to syntactic modules in other texts of XVI century - in the "Postille" by Jonas Bretkūnas (1591), ir "Evangelies and Epistoles" by Baltramiejus Vilentas (1579), etc. [From the publication]