Dwie Litwy: Maria Rodziewiczówna "Szary proch" i Józef Weyssenhoff "Soból i panna"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Dwie Litwy: Maria Rodziewiczówna "Szary proch" i Józef Weyssenhoff "Soból i panna"
Alternative Title:
  • Dvi Lietuvos: Maria Rodziewiczówna "Pilkos dulkės" ir Józef Weyssenhoff "Sabalas ir panelė"
  • Two Lithuanias: Maria Rodziewiczówna "Grey powder" and Józef Weyssenhoff "Sable and a maiden"
Keywords:
LT
19 amžius; Juzefas Weyssenhoffas; Marija Rodzevičuvna (Maria Rodziewiczowna); Kultūrinis identitetas / Cultural identitity.
Summary / Abstract:

LTMarios Rodziewiczownos (Pilkos dulkės) ir Jozefo Weyssenhoffo (Sabalas ir panelė) romanuose aprašomi du skirtingi XIX a. Lietuvos vaizdai, į kuriuos žiūrima lenkų rašytojų akimis. Pasirinktos erdvės ir laiko panašumas (XIX a. antra pusė, etninės Lietuvos žemės) nesutrukdė autoriams skirtingai pažvelgti į visuomenę: lietuviškąją – Rodziewiczownai ir lenkiškąją (žemvaldžių) bei lietuviškąją – Weyssenhoffui. Pakraščių tema šiuose romanuose – išlikimo ideologija šalyje, kuriai gresia rusų užgrobimas. Sutelkdami dėmesį į lietuviškąjį gamtos mitą, Mickevičiaus erdves, autoriai siekia atskleisti stiprius gyventojų saitus su gimtąja žeme („mažąja tėvyne“). Tačiau palyginus abu romanus galima įžvelgti ir tam tikrų skirtumų vertinant lietuviškąjį pasaulį. Weysenhoffas atstovauja žemvaldžių polonocentrinėms pažiūroms, kurios reiškiamos savotišku „kolonijiniu“ santykiu su lietuviu valstiečiu. „Sabalo ir panelės“ autorius nepalankiai žiūri į tautinio atgimimo judėjimą Lietuvoje, supranta jį kaip istoriškai nusistovėjusių ryšių su Lenkija nutraukimą. Rodziewiczownos požiūris iš esmės skiriasi.Autorės dėmesio centre – Žemaitijos kaimas, tausojantis savitumą ir vis atkakliau siekiantis suvokti savo lietuvišką tapatybę. Tačiau abiejuose romanuose yra panašumo – vaizduojama patriarchalinė visuomenė, kurioje dominuoja bajorų (ir tuo pačiu lenkų) dvaras. Rodziewiczowna tai daro daug subtiliau už Weyssenhoffą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Juzefas Weyssenhoffas; Kolonializmas; Lenkų kultūra ir civilizacija; Tautinis atgimimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Marija Rodziewiczowna; Nacionalizmas; Pakraščiai; Paribys; „Pilkos dulkės“ („Szary proch“); „Sabalas ir panelė“ („Sobol i panna“); "Sobol i panna"; "Szary proch"; Border; Borderlands (Kresy); Colonialism; Jozef Weyssenhoff; Lithuania; Lithuanian national revival; Maria Rodziewiczowna; Nationalism; Polish culture and civilization; Space.

ENMaria Rodziewiczowna's ("Grey Powder", "Szary proch") and Jozef Weyssenhoff's ("Sable and a Maiden", "Sobol i panna") novels present two diverse views of Lithuania in 19th century depicted from the perspective of Polish writers. Similarity of space and time (the second half of 19th century on the territory of ethnic Lithuania) presented in the novels does not exclude differences in the way of presenting the community living on this territory; especially Lithuanian community – as in Rodziewiczowna's case – as well as Polish and Lithuanian one – as in Weyssenhoff's case. Belonging to the region of Borderlands (Kresy) in these novels is mostly expressed in the ideology of survival in the country occupied by the Russians. Keeping their focus on the natural myth of Lithuanian – Mickiewicz's – space, the authors strive to show strong bonds between people and their native soil ("small motherland"). Still one can observe in the novels certain differences in the way the Lithuanian world was considered. Weyssenhoff represents polonocentric and the gentry's attitudes and view, which are expressed in specific "colonial" attitude towards Lithuanian peasants. The author of "Sable and a Maiden" ("Sobol i panna") is reluctant towards the movement for national rebirth in Lithuania, as he considers it to be the reason for breaking the bonds, which were established historically with Poland. Rodziewiczowna's perspective is significantly different.The author focused on Zemaitija's village. This topic has formed her distinctiveness and gradually influenced awareness of her Lithuanian identity. However, there is a similarity of the way the patriarchal social organization dominated by the nobility (as well as the Polish one) is presented in both novels. Rodziewiczowna presents it in a more discreet way than Weyssenhoff. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41904
Updated:
2022-01-29 20:22:28
Metrics:
Views: 49
Export: