Ieškant darbo Rusijos imperijoje: valstiečių iš lietuviškų gubernijų migracija XX a. pradžioje

LTStraipsnyje nagrinėjama valstiečių iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų migracija ieškant darbo Rusijos imperijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Uždarbiauti imperijoje vykusiems valstiečiams reikalingus asmens dokumentus išduodavo valsčių valdybos. Apdorojus šešių valsčių pasų registrų duomenis aprašomosios ir dedukcinės statistikos metodais, pateikiamas socialinis valstiečio migranto iš lietuviškųjų gubernijų portretas. Analizuojami duomenys apie migrantų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių, vertinamas jų raštingumas. Asmens dokumentų atnaujinimo tvarka migrantams kėlė daug problemų, tačiau išlikę jų susirašinėjimo su valsčių valdybų pareigūnais dokumentai teikia informacijos apie migracijos kryptis bei konkrečius migrantų kasdienybės aspektus. Tarp ilgalaikės migracijos krypčių dominavo Pabaltijo, baltarusiškos gubernijos ir Sankt Peterburgas. Pasirinkimas priklausė ne tik nuo geografinio atstumo, bet ir asmeninių ryšių, skatinusių grandininę migraciją. Raktiniai žodžiai: valstiečių migracija, darbo migracija, pasai, Rusijos imperija, Šiaurės vakarų kraštas.

ENThe article provides primary knowledge about the peasant migrants (otkhodniki) from the Kovno, Vilna and Suwalki governorates looking for work in the Russian Empire before the First World War. This region dominated mainly by Lithuanian-speaking peasants has been largely left out from general historical examinations of the phenomenon because of its industrial underdevelopment and lower peasant mobility in comparison with some regions of Central Russia. The present study investigates the social group of mobile peasants using sex and age categories, highlights popular destinations and types of employment as well as explores migration-control measures that affected daily life of peasant migrants. The main primary sources are archival documents concerning passport issuance in several units of peasant‘s local self-rule (volost). They include passport registers and the correspondence between emigrant peasants and the administrative authorities in their home districts. The application of quantitative methods to this particular historical micro-data helps to discover a general profile of peasant labour migrant from this particular region. By two-thirds male, mostly between 20 and 30 years old, rather illiterate than literate peasants headed mostly to the Baltic and Byelorussian governorates and Saint Petersburg.Most importantly, the present study reveals an empire-wide network of correspondence connecting peasant communities in the Northwestern province to individuals and institutions even in the most distant places of empire. However episodic and superficial those correspondence links may have been, one cannot consider pre-war peasant communities in the province to be so isolated and ignorant of the broader world anymore. Keywords: peasant migration; labour migration; passport; Russian Empire; Northwestern Krai.

• „Amerika pirtyje“ arba lietuvių ekonominė emigracija 1868–1914 metais. Terra Jatwezenorum 2020, 12, 1, 185-229, 366-368, 383-385.
• Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija. Vilnius : Versus aureus, 2013. 630 p.
• Lietuva ir masinė išeivystė 1868-2020 metais. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. 406 p.
• Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia.. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Mano autobiografija : rašiau Sibire, Taišeto apyl. 1953-1956 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 345 p.
• Opening gates to the West: Lithuanian and Jewish migrations from the Lithuanian provinces, 1867-1914.. Etniškumo studijos 2010, 1/2, 41-66.