Lietuvos filosofų, pedagogų, švietėjų indėlis klojant kūno kultūros, sporto mokslo pamatus

LTSporto mokslo pagrindinė funkcija - pažinimas. Sporto mokslas, kaip atskira integraliųjų mokslų kryptis, pradėjo formuotis XX a. Tačiau, nors ir negausi, išlikusi medžiaga apie atletų rengimąsi Olimpijos žaidynėms stebina jau tada buvusia sportinio rengimo sistema, jos atrama į anatomijos, fiziologijos, psichologijos mokslus. Tam reikėjo specifinių kultūrinių veiksnių visumos. Kūno kultūros, sporto mokslui, turinčiam savo tyrimo objektą, mokslinę teoriją ir kt., taip pat reikėjo tam tikrų veiksnių visumos. Kol jų nebuvo, vyravo atskirų tyrimų sritys, kryptys. Lietuvoje kūno kultūra, sportas visų pirma pradėti nagrinėti teoriniu, edukaciniu, sveikatos požiūriais. Čia, kaip ir visoje Europoje (Spenceris ir kt.), neįkainojamą vaidmenį suvaidino Lietuvos filosofai, kultūrologai, pedagogai, švietėjai. A. Sniadeckis dar pačioje XIX a. pradžioje nagrinėjo vaikų fizinį auklėjimą, prasmingus žaidimus ir pramogas propagavo vyskupas M. Valančius (XIX a. vidurys), fizinio lavinimo teorijos klausimus aptarė St. Šalkauskis (XX a. pradžia), žmogaus judesius, jų esmę, svarbą, mokymą ir tobulinimą - Vydūnas, V. Sezemanas, visapusį (dvasinį ir fizinį) ugdymą - St. Šalkauskis, V. Kudirka, Vydūnas, A. Maceina, V. Sezemanas. Šių ir kitų Lietuvos filosofų, pedagogų, švietėjų mintys ir išvados reikšmingos ir mūsų dienų kūno kultūros, sporto mokslui.

ENKnowledge is the main function of sport science. Sport science as separate direction of integral sciences started to develop in 20th century. Nevertheless, slender amount of information about athletes' preparation to the Games in Olympia amazes us with the well-grounded system of sports training of ancient times, based on the sciences of anatomy, physiology, psychology. For this, entirety of specific cultural factors was needed. Physical education, sport science that has its own research subject, scientific theory etc, also needed entirety of special factors. Before they emerged, areas and directions of special research prevailed. In Lithuania, physical education and sports primarily have been started to explore in theoretical, educative, health angles. Here, as in all Europe (Spencer and others), priceless role was played by philosophers, culturologists, pedagogues, educators. A.Sniadeckis researched physical education of children at the very beginning of 19th century; meaningful games and amusements were propagated by bishop M. Valancius (middle of 19th century); St. Salkauskis discussed issues of physical education theory (beginning of 20th century), Vydunas, V. Sezemanas discussed human movements, their essence, importance, teaching and development; holistic (spiritual, mental and physical) education was explored by St. Salkauskis, V. Kudirka, Vydunas, A. Maceina, V. Sezemanas. Ideas and conclusions of aforementioned and other philosophers, pedagogues and educators of Lithuania are significant in nowadays' physical education, sport science.