Lietuvių ir suomių kultūriniai ryšiai XIV-XVI a.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir suomių kultūriniai ryšiai XIV-XVI a
Keywords:
LT
14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Lietuva (Lithuania); Suomija (Finland); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kultūros istorija / Cultural history.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami baltų ir finų-ugrų ryšiai, apie kuriuos liudija kalbos, istorijos ir kultūros duomenys. Karelų užkalbėjimuose nuo maro atsispindi įvykiai, susiję su LDK valdovais ir jų palikuonimis. Švedijos karalius Gustavas Vaza savo antrajam sūnui Jonui padovanojo didesnę Suomijos dalį. Pastarasis, norėdamas plėsti savo valdas ir įsigyti didesnę valdžią, pasipiršo Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto seseriai Kotrynai Jogailaitei. Plėsdama katalikybę, ji Braunsberge įsteigtoje dvasinėje seminarijoje skyrė kelias stipendijas suomių ir švedų studentams. Per tą seminariją studentams atsiverdavo kelias tolesnėms studijoms Vilniuje ir Olomouce. Studentas suomis Valentinas Tomas Lossijus ypač buvo susijęs su Vilniumi. Jis įdomus kaip poetas, kuris parašė gedulingą eilėraštį Kotrynos mirties proga, taip pat sveikimo eilėraštį, skirtą karaliui Zigmantui III. Buvo įprasta eilėmis sveikinti aukštus valstybės ar bažnyčios pareigūnus leidžiamais tam tikrais sveikinimų rinkiniais. Išlikę trys tokie rinkiniai. Pirmasis išspausdintas devyniomis kalbomis – ne tik lotynų, graikų ir hebrajų, bet ispanų, italų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir lietuvių. Antrasis yra bibliografinė retenybė: jame įrišti spaudiniai iš Braunsbergo, Vilniaus ir Olomouco. Trečiame rinkinyje publikuoti dviejų studentų Abrahamo Kževskio ir Aleksandro Rajeckio sveikinimai. Šių trijų bibliografinių retenybių tyrinėjimus tikslinga tęsti tiek jų autorystės, tiek leidimo tikslų požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Finai-ugrai; Kultūriniai istoriniai ryšiai; Kultūriniai ryšiai; Senoji literatūra; Suomija (Finland); Užkalbėjimai; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Švedija (Sweden); Balts; Cultural historical contacts; Finland; Finno-Ugric peoples, cultural relations; Incantation; Lithuania; Old literature; Sweden; XIV-XVI cent.

ENThe article discusses relations between Balts and Finno-Ugric peoples, wittnessed by linguistic, historical and cultural data. Karelians' spells against the plague reflect events, related to the rulers of GDL and their offsprings. King of Sweden Gustav Vasa gave his second son John a larger part of Finnland. The latter, in order to expand his territory and to gain more power, proposed to the sister of Sigismund II Augustus, King of Poland and Grand Duke of Lithuania, Catherine Jagiellon. Expanding Catholicism, she granted several scholarships to Finnish and Swedish students of a spiritual seminary in Braniewo. This seminary gave an opportunity for further studies in Vilnius and Olomouc. Finnish student Valentin Tomas Lossius was especially connected to Vilnius. He is interesting as a poet who wrote a mournful poem on the occasion of the death of Catherine, as well as recovery poem, dedicated to the King Sigismund III. It was common to salute high level state or church officials in rhymes using special published sets of salutations. Three such sets have remained. The first is printed in nine languages - not only Latin, Greek and Hebrew, but also Spanish, Italian, French, German, Polish, and Lithuanian. The second is a bibliographic rarity: it contains printed matter from Braniewo, Vilnius and Olomouc. The third includes salutations of two students Abraham Kževski and Aleksandr Rajecki. The study of these bibliographic rarities should be continued from the point of view of the authorship and publishing.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41595
Updated:
2017-07-11 11:26:29
Metrics:
Views: 28
Export: