Kai kurie Lietuvos ir Lenkijos katalikiškos kultūros sąlyčiai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kai kurie Lietuvos ir Lenkijos katalikiškos kultūros sąlyčiai
In the Journal:
Soter. 2004, 12 (40), p. 215-224
Keywords:
LT
Aušros vartai; Katalikybė; Kryžių kalnas; Kultūra; Lenkija; Lietuva; Religinės praktikos; Religinės šventovės; Sąlyčiai; Šiluva.
EN
Catholicism; Culture; Lithuania; Poland; Relationships; Religious practices Aushros Vartai, Shiluva, Hill of Crosses; Sanctuares.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir Lenkijos religinių šventovių istoriografiniai, geopolitiniai bei liaudies pamaldumo praktikų kultūriniai sąlyčiai. Keliama hipotezė, kad Lietuvos ir Lenkijos katalikiški kultūriniai saitai kyla iš glaudžių religinių bei geopolitinių praeities ir dabarties ryšių. Darbe apžvelgiami Lietuvos ir Lenkijos religiniai bei geopolitiniai įvykiai nuo pat krikščionybės Lietuvoje pradžios iki šių dienų; remiantis istoriniais šaltiniais aptariamos katalikiškos Lietuvos šventovės, kurios savo religine kultūra vienijo lietuvių ir lenkų tautas; remiantis naujausiais šaltiniais, tiriamos ir įvardijamos jų vietos, laikas bei savitumas. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje yra trys šventovės, glaudžiais kultūriniais ryšiais jungiančios lietuvių ir lenkų kultūras, – Aušros vartai, Šiluva, Kryžių kalnas. Visas šias šventoves vienija Švč. M. Marijos garbinimas. Šiluva jau nuo XVI a. yra atsvara protestantizmui, slenkančiam į Vidurio Europą iš šiaurės ir šiaurės vakarų. Aušros vartai nuo XVI a. yra tarsi katalikiškos kultūros siena prieš iš šiaurės ateinantį protestantizmą, iš rytų ateinančią stačiatikybę ir iš pietryčių gresiantį islamą. Kryžių kalnas – XIX–XXI a. Katalikų Bažnyčios tvirtovė, padėjusi atsilaikyti prieš stačiatikybę ir ateizmą. Visoms aptartoms šventovėms būdinga gausi piligrimystė iš viso pasaulio, ypač iš kaimyninės katalikiškos Lenkijos. Šie lietuvių ir lenkų katalikiškos kultūros saitai užsimezgė nuo pat krikščionybės pradžios Lietuvoje ir šiandien yra katalikiškos geopolitikos ir kultūros vienybės simbolis.

ENThe article analyses the cultural contacts of historiographical, geopolitical and religious practices of Lithuanian and Polish sanctuaries. The author supposes that Lithuanian and Polish Catholic relations stem from the tight past and present religious and geopolitical relations. The work analyses Lithuania and Poland’s religious and geopolitical events from the outset of Christianity in Lithuania until the present day; based on historical sources, the author discusses Catholic sanctuaries of Lithuania, the religious culture of which united Lithuanian and Polish nations; based on new sources, their locations and peculiarities are analysed. The article claims that there are three sanctuaries in Lithuania, which unite Lithuanian and Polish nations, i.e. the Gate of Dawn, Šiluva and the Hill of Crosses. All these sanctuaries are aimed at worshipping the Holy Mary. Since the 16th c., Šiluva has been an offset to the Protestantism penetrating into Central Europe from the North and the North East. Since the 16th c., the Gate of Dawn functioned as if a wall of the catholic culture protecting it from Protestantism from the North, Orthodoxy from the East and Islam from the South East. The Hill of Crosses is a fortress of the Catholic Church of the 19th–21st c., which helped it stand against Orthodoxy and atheism. All the discussed sanctuaries are characterised with vast pilgrimage from all corners of the world, especially from the neighbouring Poland. These relations between the Lithuanian and Polish Catholic culture, which emerged from the very beginning of Lithuanian Christianity, are now the symbol of the unity between the Catholic geopolitics and culture.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41385
Updated:
2018-12-17 11:29:04
Metrics:
Views: 44    Downloads: 6
Export: