The Problems of knowledge-based human resource management and economics humanisation in the context of EU integration
LTStraipsnyje analizuojami ES ekonominio, politinio, socialinio gyvenimo humanizavimo procesai, plėtojami visose praktinės veiklos srityse, institucionalizuojant dalykinę etiką, kuri vertybių vadybos metodais padeda gerinti socialinio kapitalo kokybę, didinti žmogiškąjį potencialą, konstruoti saugesnį, palankesnį individui būvį tiek darbo vietose, tiek viso socialinio gyvenimo plotmėje. Humanizuotos sistemos konstravimu - naujų elgesio modelių, žmonių ir institucijų santykių bei inovatyvių vadybos technologijų įdiegimu - šiuolaikinėje epochoje įtvirtinama žmogui palanki socialinė tvarka ir organizacijose, įvairiausiose darbo vietose, ir visuomenėje; taip išvengiama įvairiopų socialinių kataklizmų pavojų ir įvaldoma socialinė rizika, o visuomenė pajėgia tolygiai tobulėti, įgali pasiekti socialinės gerovės būklę. Būtent taip formuojama socialiai orientuota rinkos sistema. neišnagrinėtos su visuomenės humanizavimo užduotimis iškylančios problemos, bet net neatkreiptas deramas dėmesys į šias ES orientacijas ir į naujas žinias apie moksliškai pagrįstas visuomenės tvarkos (re)konstravimo galimybes, kurių dalis vykdoma diegiant moksliškai pagrįstus dalykinės etikos infrastruktūros instrumentus į visas praktinės veiklos sritis. Tai toks iššūkis Lietuvai, į kurį neatsakius, integracija negali būti sparti ir sėkminga. Straipsnio tikslas - apžvelgti ir Lietuvos padėtį bei išreikšti susirūpinimą dėl ES integracijos kontekstuose kylančių žmogiškųjų išteklių vadybos, ES standartų diegimo problemų, kurios Lietuvoje nėra pakankamai giliai bei metodologiškai pagrįstai analizuojamos, taigi negali būti sparčios šių žinių sklaidos, o todėl - ir efektyvaus problemų sprendimo.Daugelyje Lietuvoje kuriamų strategijų nėra, o ekonominės plėtros strategijoje iki 2015 m. tik paminima ekonomikos humanizacijos sąvoka, tačiau tekste ir ilgalaikės plėtros klausimų interpretacijose ryškiai atsiskleidžia tikrojo jos suvokimo trūkumas. Moksliškai pagrįsta ir ES šalyse vykdoma ekonomikos humanizacija suprantama ne vien kaip socialinės ir kultūrinės srities finansavimo didinimas (kuo apsiribota „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje“, 2002), bet kaip pačios ekonominės struktūros - santykių tarp ekonominių subjektų rekonstravimas, keičiant atgyvenusius vertikalius hierarchinius santykius horizontaliais, partneriškais, oriais, abipusiškai pagarbiais, atsižvelgiant į darbuotojų socialines bei moralines teises. Straipsnyje išryškinamos nagrinėjamų problemų sėkmingesnio sprendimo perspektyvos, pabrėžiant tai, jog būtinas adekvačių žinių apie žmogiškųjų išteklių gerinimą dalykinės etikos - diegiančios vertybių vadybą į socialinį ekonominį gyvenimą - priemonėmis įtraukimas į praktiką, žmogiškąjį potencialą, makrolygmeniu turėtų būti remiamasi specialiomis strategijomis, kurios yra išplėtotos žmogiškųjų išteklių vadyboje, inkorporavusioje socialinės atsakomybės, pasitikėjimo, orumo, teisingumo, garbės ir kt. etines kategorijas bei koncepcijas. Būtent tai gali paskatinti pozityvius veiksmus tiek įmonės viduje, tiek apskritai rinkoje, suformuoti socialiai geidžiamus ekonominių struktūrų elgsenos modelius, kurių praktiniam įgyvendinimui pasitelkiama moksliškai pagrįsta verslo etika. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: "minkštoji vadyba"; ES Standartai; ES integracija; ES integracija, Verslo etikos institucionalizacija, ES Standartai, socialinė verslo atsakomybė, žiniomis grįsta vadyba, žmogiškųjų išteklių vadyba, "minkštoji vadyba", Organizacijų etika; Organizacijų etika; Socialinė verslo atsakomybė; Verslo etika; Žiniomis grįsta Vadyba; Business ethics; EU integration; EU integration, business ethics institutionalisation, EU standards, CSR, knowledge-based management, HRM, soft management, Organisation ethics; EU standards; Knowledge Based management; Organisation ethics; Soft management.
ENArticle tackles the processes of the EU economic, politic and social life humanisation, which take place in all spheres of practical activity through business ethics institutionalisation. The latter by the methods of value management promotes the improvement of social capital quality, human capital augmentation and the construction of safe and human friendly environment both for a workplace and for the whole social life. For the construction of the humanized system that constitutes implementation of the new behaviour models, new personal and institutional interrelations and innovative management technologies nowadays the human friendly social order both in organisations and various workplaces as well as in the society. In this way the community avoids the danger of social cataclysms and gets control over the social risks as well as came into the sustainable development and enable to reach the state of social welfare. It is asserted in the article that economic and management humanisation trends unambiguously established in the EU. These trends make the appropriate impact on the whole social life and determine socially oriented market system. Such strategies that incorporate ethical dimensions are widespread today in the EU since the most ways of economics optimisation run short. At the same time the standards of social responsibility that not only form humanized social environment, but also promote efficient and competitive economy, were put on the agenda. The aim of the paper is to emphasize the fact that the problems related to the humanisation of a society have not been studied yet. Besides there is a lack of due attention in Lithuania to this EU orientations and new knowledge about scientifically based possibilities of society reconstruction, which is partly carried out through the definite instruments of ethics infrastructure implemented in all spheres of practical activity.It is very urgent for the segments of Lithuanian market to survive and consolidate in the EU market. Lithuania already needs prompt development of ethics infrastructure in companies and organisations in order to increase their human capital that would enable Lithuania successful integration into the EU. It is a challenge to which Lithuania has to answer; otherwise its integration into the EU cannot be fast and successful. Another aim of the paper is to make a survey of the situation in Lithuania and to express deep concern about the problems of human research management and EU standards introduction that are not being analysed thoroughly enough with due methodological substantiation. That is why any prompt dissemination of this knowledge and appropriate effective solution of problems is not possible. Simultaneously the paper provides a framework for the prospects for successful solution of the problems in hand. It also stressed that acquisition of the adequate knowledge about human resource improvement by the tools of business ethics will help to overcome all the difficulties of integration into EU processes. [From the publication]
