Science policy in Lithuania of 1918-1940 in European context

LTStraipsnis nušviečia tarpukario Lietuvos mokslo politiką, jos bruožus ir pagrindines problemas, ypatingą dėmesį skiriant žmogiškųjų išteklių aspektui. Tyrimas pateikia naują kiekybinių duomenų analizės interpretaciją, atspindėtą Lietuvos universiteto klausytojų kiekybinio pasiskirstymo kasmet pagal matematikos, fizinių ir technologinių mokslų bei humanitarinių ir socialinių mokslų sritis 1922-1939 m diagramoje. Darbo tikslas - aptarti mokslo politiką, atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius tarpukario Lietuvoje ir lyginant ją su tarpukario Europos mokslo politikos situacija. Tyrimo objektas yra mokslo politika, kuri suprantama kaip valstybės požiūrio į mokslą principų ir pradinių nuostatų visuma bei tų principų konkretus realizavimas taikant įvairias priemones: organizacines, administracines, ideologines. Tam tikros valstybės ar regiono mokslo politikos analizei konkrečiu laikotarpiu pasirinkti šie kriterijai: mokslo funkcijų ir vaidmens valstybėje suvokimas; valstybinių prioritetų konkrečioms mokslo sritims pasirinkimas; mokslo internacionalumo ir nacionalumo santykio nustatymas valstybėje; visuomenės pasitikėjimo savo Šalies mokslo institucijomis skatinimas; mokslininkų profesinio statuso ir mokslinės karjeros patrauklumo įvertinimas. Tyrimai atlikti naudojant pirminių bei antrinių istorinių šaltinių lyginamosios analizės ir interpretavimo metodus. Tarpukario Vakarų Europoje dominuojantį vaidmenį vaidino fiziniai, technologiniai, biomedicininiai mokslai. Europos Šalys buvo sutelkusios dėmesį į chemijos, branduolinės fizikos, telekomunikacijų, inžinerijos, medicinos, biologijos mokslų tyrimus. Tarpukario Lietuvoje susiklostė visiškai skirtinga situacija. Daugiausia Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) - didžiausios tarpukario Lietuvos aukštosios mokyklos - klausytojų rinkosi humanitarines bei socialines studijas.Kadangi vienas iš valdžios prioritetų buvo ugdyti tautiškai ir krikščioniškai sąmoningą visuomenę, todėl ypatingos paramos susilaukė humanitariniai mokslai. Nepriklausomybės laikotarpio didesniąją dalį valdžia nesiejo fizinių, technologinių mokslų plėtros su šalies ūkio raida, šią nuostatą parodo gana minimalus pastarųjų specializacijų studentų rėmimas. Krizė privertė Lietuvos vyriausybę keisti savo prioritetus mokslo srityje - nuo 1936 m. šalies ūkio politika buvo nukreipta į lietuviškosios pramonės plėtros būtinumą. Trečiajame XX a. dešimtmetyje Lietuvos vyriausybė gana aktyviai skatino studijas, stažuotes užsienio šalių universitetuose. Nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio ir ypač pabaigoje mažėjo valstybinis finansavimas užsienio studijoms, išaugo Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas baigusių ir daktaro laipsnį apgynusių absolventų skaičius. Taigi jau antrojo laikotarpio pabaigoje vyriausybės politikoje galima įžvelgti vietos aukštųjų mokyklų protegavimą bei sustiprėjusias nacionalizmo tendencijas. Lietuvos mokslo internacionalumas turėjo tendenciją mažėti, o nacionalumas augti. Ir šis procesas vyko kaip natūralus atsakas į to meto Vidurio Europos ideologinę situaciją bei Lietuvos politines realijas. Mokslinio daktaro laipsnio įteisinimas parodo, kad Lietuvos mokslas ir edukacinė sistema sėkmingai perėmė Europines tradicijas. Didesnė dauguma mokslų daktarų savo mokslinį laipsnį įgijo Vakarų Europos aukštosiose mokyklose - 74%, Lietuvos aukštosiose mokyklose - 25%, o Rytų Europoje - 1%. Ketvirtajame dešimtmetyje padaugėjo mokslininkų, įgijusių mokslų daktaro laipsnį Lietuvoje. Europoje mokslininkams jų profesinis statusas galutinai įteisintas tik po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvos vyriausybinė politika sutapo su bendromis europinėmis tendencijomis, ir moksliniai tyrinėjimai taip pat dar nebuvo pripažinti kaip atskira profesinė veikla.Lietuvoje veikė gana palankios mokslininkų mobilumo programos: vyresnysis mokymo personalas kas penkeri metai galėjo gauti vienerių metų mokslinių tyrimų ar tobulinimosi atostogas su pagrindine alga; jaunesniajam personalui, dalyvaujančiam moksliniuose tyrimuose, buvo daromos grafikų ir darbo formų lengvatos; universiteto absolventams kasmet teikiamos stipendijos stažuotėms užsienyje. Lietuvą su Europa siejo ir pasitikėjimo savu mokslu skatinimas. Tarpukario Lietuvos valdžia, skirtingai negu dabartinės valdžios, sugebėjo sukurti visuomenės pasitikėjimo savos šalies mokslu atmosferą. Tiek tarpukariu, tiek ir šiuo metu dėl silpnos pramonės bei nepakankamo dėmesio valdžios kaip tarpininko tarp verslo ir mokslo strategijai nėra palankios terpės komerciškai sėkmingoms inovacijoms. Panašių sunkumų turėjo ir tebe turi Europa, vis dar negalinti lygintis su JAV bei Japonija. Mokslininko karjeros galimybės tarpukario Lietuvoje nebuvo palankios. Šiuo metu dėl mokslo nevcrslumo mokslininko profesija taip pat nėra prestižinė, nepakankamos pajamos - viena didžiausių „protų nutekėjimo“ priežasčių.

ENArticle acquaints with science policy in Lithuania during 1918 - 1940 comparing it to the European situation of those days. It is important to reflect the intenvar experience in order to acquire better understanding of contemporary science policy in Lithuania, supplementing the estimations of nowadays situation and its evolution in science policy. Contemporary Lithuania has a lot of similarities to the first independent republic of Lithuania in 1918 - 1940 for the most part in cardinal reforms, also aspiration to achieve stability in all public spheres of life including science. Lithuania has chosen the way of united Europe, therefore it seeks the realization of the same political strategies in science as Europe does: great importance is given to human factor. The biggest attention is paid to scientists and researchers as a center of power in economics (Sapir, 2003). Europe is going to strengthen its positions by investing in researchers, improving the opportunities of the scientists career and image of scientist profession in European society, inducing their mobility, stimulating the interest of scientific research work among women (Liberali, 2003). All abovementioned aspects of science policy are discussed looking back to interwar Lithuania in purpose to find where we are now and what we have learned.