Miesto ekologinis pėdsakas

LTStraipsnyje analizuojama vieno iš darnaus vystymosi rodiklių – ekologinio pėdsako – galima nauda vertinant miesto ekologinę būklę ir pateikiami preliminarūs Vilniaus miesto ekologinio pėdsako skaičiavimai. Minėtas rodiklis gali tapti vertingu įrankiu lyginant alternatyvius miesto plėtros modelius, gamybos, transporto ir rekreacijos technologijų veiksmingumą mažinant neigiamą miestų poveikį aplinkai. tik praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje buvo susirūpinta, kad neribotas žmonių populiacijos augimas ir didėjantis vartojimas neužtikrina darnaus vystymosi reikalavimų. Sparti urbanizacija ir miestų augimas prisideda prie gamtos išteklių pereikvojimo – sumažėja biologinė įvairovė, didėja oro, vandens, sausumos tarša ir pan. Ekologinio pėdsako analizė ne tik parodo miesto ir regiono atotrūkį nuo tvarios plėtros reikalavimų, bet ir suteikia reikalingos informacijos kuriant miestų tvaraus vystymosi strategijas. Vis daugiau pasaulio miestų atlieka išsamius ekologinio pėdsako skaičiavimus siekdami nustatyti, kokiu mastu yra daroma neigiama įtaka gamtai ir kaip būtų galima pakeisti šią situaciją. Autorių nuomone, šis aplinkosaugos rodiklis turėtų tapti ir viena iš Lietuvos miestų darnios plėtros efektyvumo vertinimo priemonių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miestas, ekologinis pėdsakas, darnus vystymasis, rodiklis; City, ecological traces, sustainable delevopment, indicator.

ENThe authors discuses one of the sustainable development indicators – ecological traces their value when evaluating the ecological status of the city, and presents approximate ecological footprint calculations for the Vilnius city. This indicator could become a valuable tool to compare the relative effectiveness of alternative urban development patterns, production, transportation and recreation technologies in reducing urban ecological im­pacts. Only in the 8th decade of the last century it was realized that an unlimited growth of human population and consumption do not guarantee sustainable development. Urbanization and cities' growth result in the depletion of nature – reduced biodiversity, higher air, water, land pollution, etc. Ecological trace analysis not only measures the sustainability gap, but also provides information necessary for the strategies of sustainable urban development. More and more cities perform detailed ecological trace calculations to determine the extent of the negative im­pact on the environment and to get information on how this situation could be changed. In the authors' opinion, this environmental indicator should become one of tools for the measuring sustainable development efficiency in Lithuanian cities. [From the publication]

• Ar egzistuoja "žalioji vertė"? / Steponas Deveikis. Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste : konferencijos, vykusios Vilniuje 2014 m. kovo 28 d., mokslo darbai / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Birutė Galinienė, Albinas Marčinskas, Steponas Deveikis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 72-82.
• Ekologinio pėdsako vertinimo metodologijos aspektai / Juozas Ruževičius. Ekonomikos ir turto vertės pokyčiai: tendencijos ir valdymo priemonės : konferencijos, vykusios Vilniuje Vilniaus universitete 2011 m. kovo 25 d., mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011. P. 124-135.