Ekologinio pėdsako vertinimo metodologijos aspektai

LTŠalių ekonominis ir socialinis vystymasis turi būti orientuotas taip, kad šiandienos poreikių patenkinimas neigiamai nepaveiktų galimybių patenkinti ateities kartų poreikius. Straipsnyje analizuojama ekologinio pėdsako, kaip globalios ir nacionalinės darnios plėtros vieno iš rodiklių, koncepcija ir metodologija, pateikiami jo tarptautinio sugretinimo rezultatai. Pastarųjų dešimtmečių spartus technologijų vystymas, ekonomikos augimas ir didelis bei neadekvatus vartojimas sukėlė grėsmę atsinaujinti gamtiniams ištekliams. Dabartinis žmonijos vartojimas jau viršija Žemės ekologinį potencialą – t. y. visų šalių ekologinis pėdsakas yra 1,4 karto didesnis už mūsų planetos gamtinių išteklių atsinaujinimo galimybes. Tyrimas atskleidė, kad mūsų šalies valstybės valdymo institucijų specialistai ir verslo įmonių vadovai bei vadybininkai nepakankamai suvokia ekologinį pėdsaką kaip darnios plėtros kiekybinį rodiklį. Lietuvos aplinkosaugos politiką formuojančioms valdžios institucijoms siūloma naudoti ekologinį pėdsaką kaip konkretų aplinkosaugos gerinimo efektyvumo rodiklį, stiprinti aplinkosauginio sertifikavimo infrastruktūrą, iš tikrųjų plėtoti „žaliuosius pirkimus“, skatinti mūsų šalies organizacijas kurti ir sertifikuoti EMAS aplinkosaugos sistemas. Vaikų ir jaunimo aplinkosauginis lavinimas – viena iš svarbių priemonių šalies ir pasaulinėms aplinkosaugos problemoms spręsti bei ekologinei pusiausvyrai siekti. Veiksmingas ekologinis ugdymas turėtų apimti ir visų specialybių studentiją, verslo įmonių, viešojo sektoriaus ir valstybės administravimo institucijų darbuotojus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apklausa; Darni plėtra; Ekologinis pėdsakas; Metodologija; Sugretinimas; Benchmarking; Ecological footprint; Methodology; Survey; Sustainable development.

ENThe article presents the concept of ecological footprint, as well as the methodology and international benchmarking of this indicator. A survey of Lithuanian organizations and their departments was performed in order to determine the acknowledgement level of ecological footprint as an indicator of environmentalism and sustainable development among specialists of governmental institutions, business organizations' leaders and managers. The systematic tools and individual measures of EF reduction are analysed. This research has revealed that the concept of ecological footprint is still perceived superficially by both business representatives and specialists of governmental institutions responsible for the sustainable development policies of the country. Therefore, scientific studies on the issues of ecological footprint and its public enlightenment are highly important. [From the publication]

• Ar egzistuoja "žalioji vertė"? / Steponas Deveikis. Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste : konferencijos, vykusios Vilniuje 2014 m. kovo 28 d., mokslo darbai / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Birutė Galinienė, Albinas Marčinskas, Steponas Deveikis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 72-82.
• Environmental management systems and tools analysis / Juozas Ruzevicius. Inžinerinė ekonomika. 2009, Nr. 4 (64), p. 49-59.
• Miesto ekologinis pėdsakas / Jovita Katauskytė, Juozas Ruževičius. Viešieji ir privatūs aktyvai: transformacijų, efektyvaus naudojimo ir vertinimo aspektai : mokslinės-praktinės konferencijos, vykusios Vilniuje, Vilniaus universitete 2012 m. spalio 19 d., mokslo darbai / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Birutė Galinienė, Steponas Deveikis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 63-74.