Haličo Voluinės metraštis apie kunigaikščio Vaišelgos vienuolystę
LTStraipsnyje lyginami du pasakojimai, įrašyti tame pačiame Haličo Voluinės metraštyje apie lietuvių kunigaikščio Vaišelgos tapimą vienuoliu. Autorė teigia, kad nors lygiagrečios metraštinės žinios pasitaiko gana dažnai, bet tokių, kurios išliktų tame pačiame sąvade, - reta. Teigiama, kad abiejų tekstų palyginimas atskleidžia bendrą jų informacinį bloką, kita vertus, - reikšmių akcentų skirtumus, bendrą faktų karkasą praplečiant skirtingomis detalėmis. Atlikusi tekstologinę analizę, autorė pabrėžia, kad antroji versija sudaryta pirmojo teksto pagrindu, o iš to, kaip apibūdinami veikėjai ir lokalizuojami įvykiai, ryškėja nuo paskutinių karaliaus Danilos valdymo metų reikalų atitolusio redaktoriaus vertinimo pozicija. Konstatuojama, kad atsižvelgus į visas hagiografines transformacijas, galima manyti, kad nepasitvirtina V. Pašutos hipotezė dėl Lietuviško metraščio fragmentų, įžvelgiamų Vaišelgos gyvenimo siužetuose, o antroji pasakojimo versija - tipiškas rusų metraštininkų produktas. Autorės nuomone, atskiri Haličo Voluinės metraštyje fragmentai vieni kitiems prieštarauja. Drauge pasaulietiniai fragmentai atskleidžia gana gudrią kombinaciją, sukurtą ne lietuvių naudai; o hagiografinės trasformacijos - stačiatikišką retoriką ir kartu rusiškąją, tik vėlesnę redakciją. Daroma išvada, kad mįslinga žinia apie kunigaikščio lietuvio krikštą, kuri buvo susijusi su tais laikais įprastais, nors ne visiškai garbingais karaliaus Danilos veiksmais, pavirto taisyklingu, rusams palankiu hagiografiniu pasakojimu.Reikšminiai žodžiai: Danila (Danielius) Haličietis; Galičo- Volynės kronika; Haličas-Voluinė; Levas Danilovičius; Mindaugas; Naugardukas; Vaišelga, ?-1269 (Vaišvilkas); Vaišelga, ?-1269 (Vaišvilkas); Vladimiras Pašuto; Švarnas; Chronicle of Galich-Volyn; Danylo (Daniel) Romanovych (of Galicia); Galicia-Volhynia; Lev Danilovitch; Lithuania; Mindaugas; Novohrudak; Shvarn; Vaiselga; Vaišelga (Vaišvilkas); Vladimir Pashuto.
ENThe article compares two narratives contained in one and the same Chronicle of Galich-Volyn about the retrieval of the Duke Vaišelga into monkhood. The author claims that although parallel chronicle information is a rather usual phenomenon, however, the existence of both parallel chronicles in one digest is rarely observed. She also claims that the comparison of texts reveals their common information block, and, on the other hand, differences in significant accents thus enhancing the common carcass with different details. Having performed a textological analysis, the author emphasises that the second version was made on the basis of the first text, and the descriptions of the characters and the localisation of the events reveal the assessment of the editor, who has retired from the affairs of King Daniel over the last years. The author states that bearing in mind all hagiographic transformations, it can be presumed, that V. Pašuta’s hypothesis regarding the presence of fragments of the Lithuanian chronicle in the plots of the life of Vaišelga have not proved true, and the second version of the narrative is a typical product of Russian chroniclers. According to the author, separate fragments in the Chronicle of Galich-Volyn contradict each other. These fragments also reveal a rather tricky combination created not for the befit of Lithuanians. It is the Orthodox rhetoric of the hagiographic transformation. The author concludes that the mysterious information about the baptism of the Lithuanian Duke, which was related to King Daniel’s actions, which were common yet not totally honourable at those times, turned into a reliable hagiographic narrative favourable for Russians.
