Pal. Bogumilas Pažaislio freskose
LTMeno istorikus Pažaislio vienuolynas džiugina neįmintų mįslių gausa. Šis straipsnis skirtas vienai tokių – palaimintojo Bogumilo gyvenimą vaizduojančiam freskų ciklui. Aptariamas 11 freskų ciklas ilgą laiką nebuvo nagrinėjamas istoriografijoje. Nerestauruotas ir prastos būklės jis paprastai likdavo už tyrinėtojų dėmesio ribų. Straipsnio autorius įsitikinęs, jog vaizduojamo ciklo pagrindinis personažas — XII a. antroje pusėje gyvenęs Gniezno arkivyskupas Bogumilas. Siekdamas tai argumentuotai pagrįsti, jis aptaria tokius klausimus: 1) freskų ciklo istorija ir istoriografija (lokalizacija, atlikimo laikas, atribucijos istorija); 2) atributavimo šv. Vaitiekaus gyvenimo vaizdavimui klaidos; 3) palaimintojo Bogumilo hagiografija; 4) palaimintojo Bogumilo ikonografija. Nustatyta, jog palaimintojo Bogumilo kultas, sprendžiant iš istorinių šaltinių, gyvavęs daugiau nei puspenkto šimto metų, daugiausia plito dviem kryptimis – Dobrovo-Uniejovo-Kolo apylinkėse ir tarp kamaldulių. Pastarųjų, prisidėjusiųjų prie pastangų beatifikuoti palaimintąjį dar XVII a. viduryje, dėka palaimintojo Bogumilo ciklas atsirado Pažaislyje. Paminėtina, kad palaimintojo Bogumilo paveikslas, jau 1747 m. įvardytas kaip „senos tapybos“, minimas ir antroje kamaldulių bažnyčioje LDK – Vygriuose, Šv. Romualdo altoriuje. Vis dėlto neturint papildomos informacijos, sunku spręsti, ar palaimintojo Bogumilo gyvenimo pasakojimas pasirinktas ideologiniais bažnytinės politikos sumetimais (siekiant beatifikacijos, norint parodyti jo kultą ar pan.), ar naujo kulto vykstančių stebuklų įtakoje.Reikšminiai žodžiai: Bogumilas; Freska; Freskos; Kamalduliai; Pal. Bogumilas; Pažaislis; Vienuolynas; Blessed Bogumil; Bogumilus; Camaldolese; Fresco; Lithuania; Monastery; Mural; Pazaislis; Pažaislis.
ENPažaislis Monastery provides historians with a great many of unrevealed secrets. This article is dedicated to one of these secrets – the cycle of frescos depicting the life of the Blessed Bogumil. The cycle of 11 frescos, which has long been ignored in the historiography, is discussed. Historians did not analyse it because of its poor condition and the fact that it had not been restored. The author of the article believes that the main character of the cycle is Archbishop Bogumil living in Gniezno in the second half of the 12th c. Seeking to ground this opinion, the author discusses the following questions: 1) the history and historiography of the cycle of frescos (localisation, time of creation, history of attribution); 2) wrong attribution to the life of St. Wojciech; 3) the hagiography of the Blessed Bogumil; 4) the iconography of the Blessed Bogumil. The author has established that the cult of Bogumil, as historical sources evidence, lasted for more than four centuries and was spreading in two directions – the environs of Dobrovo, Uniejów and Koło and among the Camaldolese monks. Due to the efforts of the latter, who contributed to the beatification of the Blessed Bogunil in the mid-17th c., the cycle of Bogumil ended up in Pažaislis. It should be noted that the painting of the Blessed Bogumil, which was referred to as the “old painting” back in 1747, was also mentioned in the second Camaldolese church in the GDL – in Wigry, on the altar of St. Romuald. However, without any additional information, it is difficult to decide whether the narrative of Bogumil’s life was chosen for religious reasons (seeking beatification or demonstration of his cult) or under the influence of miracles of the new cult.
