Kunigaikščiai XIII amžiaus Baltijos kraštų visuomenėse

LTStraipsnyje keliamas populiarus istoriografijos klausimas, kas XIII amžiuje Baltijos kraštų visuomenėse vadintinas kunigaikščiu, o kas nusipelno tik didžiūno vardo. Tiriant Vidurio ir Rytų Europos valstybių raidą buvo atkreiptas dėmesys į tam tikrus kunigaikščių sluoksnio ir valstybės formavimosi panašumus. Straipsnio problematikai yra svarbūs ir kiti šių tyrinėjimų rezultatai, t. y. aiškinimas, kad lūžis genties vyresniųjų socialinėje hierarchijoje įvyksta tada, kai karo vadais išrinkti kilmingieji įgijo realią valdžią, t. y. jie tapo aukščiausiais genties vadovais. Teigiama, kad šis momentas yra pats svarbiausias kunigaikščių sluoksnio formavimosi procese, todėl straipsnyje didelis dėmesys skiriamas vieną ar kitą teritoriją valdančios šeimos, vėliau virstančios dinastija, įsigalėjimui. Išanalizavus padėtį atskiruose Baltijos regionuose, pagal kunigaikščių sluoksnio formavimąsi išskirti keli smulkesni regionai: lyvių, latgalių ir prūsų genčių gyvenamose teritorijose visa valdžia koncentravosi didžiūnų rankose; manoma, jog kunigaikščių sluoksnis XIII a. čia nebuvo susiformavęs; Žemgaloje, aukštaičių ir žemaičių gyvenamos teritorijose, neabejotinai egzistavo kunigaikščiai, nors pats sluoksnis buvo nevienodai išsivystęs; estų ir sūduvių teritorijose aptinkami aiškūs kunigaikštiškos valdžios simptomai, tačiau neįmanoma atsakyti į klausimą, ar šaltiniuose minimi diduomenės atstovai buvo kunigaikščiai, ar tik genčių seniūnai, nepakanka turimų duomenų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kunigaikščių sluoksnio raidos požiūriu Baltijos regionas buvo nevienalytis. Skirtumus tarp atskirų teritorijų vėliau dar labiau išryškino christianizacijos procesas ir skirtingi Baltijos regiono genčių istoriniai likimai.Reikšminiai žodžiai: Baltijos regionas; Baltų gentys; Christianizacija; Didikas; Estai; Henrykas Lovmianskis; Henrykas Paškievičius; Kunigaikštis; Kunigaikščiai; Latgaliai; Lietuviai; Lyviai; Prūsai; Sūduviai; Visuomenės struktūra; Žemaitija (Samogitia); Žemaičiai; Žemgala; Žemgaliai; Baltic Region; Baltic tribes; Christianisation; Duke; Dukes; Estonians; Henryk Lowmianski; Henryk Paszkiewicz; Latgalians; Lithuanians; Livonians; Nobleman; Prussians; Samogitians; Semigallians; Structure of society; Sudovians; Zemaitijan; Zemgala.

ENThe article raises a popular question of historiography which is - who, in the societies of Baltic regions of the 13th century, was called a duke and who only deserved the name of a nobleman? While studying the development of Central and Eastern European countries, attention was drawn to certain similarities between the formation of the social class of dukes and the formation of the state. Other results of these studies are also important for the issues relevant to the article. For example, the explanation that the turning point in social hierarchy of the elders of the clan took place when the gentlefolk, elected to be military commanders, gained real power, i.e. became the absolute rulers of the clan. It is argued that this moment is the most important in the process of the formation of dukes, therefore the article places great emphasis on the emergence of a family ruling one or another territory, which then becomes a dynasty. Having analysed the situation in separate Baltic regions, according to the formation of the social layer of dukes, several smaller regions are distinguished: in the territories inhabited by Livonians, Latgallians and Prussian, all power was in the hands of noblemen; it is believed that the social layer of dukes was not yet formed here in the 13th century; In Semigallia and the territories inhabited by Highlanders and Samogitians the dukes undoubtedly existed, although the social layer itself was unevenly developed; in the territories of Estonians and Suduvians clear signs of them being governed by dukes reveal themselves, but there are not enough data thus it is not possible to answer the question whether the representatives of aristocracy mentioned in the sources were dukes or only elders of different clans. The results of the research revealed that the Baltic region was heterogeneous in terms of the development of the social layer of dukes. Differences between individual territories were further enhanced by the process of Christianizatio.

• Ką 1219 m. įvykiai Mežuotnėje bylojo apie žemgalių visuomenės sanklodą? / Marius Ščavinskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 49-69.
• Kelios pastabos dėl kunigaikščių sluoksnio Lietuvoje XIII–XIV a. naujausių tyrimų duomenimis / Vytas Jankauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/1, p. 5-26.
• История Литвы : T. 1 С древнейших времен до 1569 года / Эдвардас Гудавичюс. Москва : BALTRUS, 2005. 679 p.
• Правящий род и знать: к вопросу о предпосылках формирования Литовского государства / Р. Петраускас. Studia Slavica et Balcanica Petropolitana 2012, 1 (11), p. 95-116.