Skirtingų svorio kategorijų Lietuvos sunkiaatlečių fizinių ir funkcinių galių charakteristika ir jų lyginamoji analizė

LTPasaulio sporto mokslo leidiniuose skelbiama daug straipsnių įvairiais sunkiaatlečių rengimo, jų adaptacijos prie fizinių krūvių klausimais. Išryškinamos savitos sportininkų ypatybės, kurios labai reikšmingos siekiant šios sporto šakos rezultatų. Lietuvoje didelio meistriškumo sunkiaatlečių rengimas, jų fizinių ir funkcinių galių kaita dar nepakankamai nagrinėjami. Trūksta duomenų apie jų fizinio išsivystymo, fizinių ir funkcinių galių kaitą metiniu ciklu, šių rodiklių tarpusavio sąsajas. Todėl aktualu tirti Lietuvos didelio meistriškumo sunkiaatlečių fizines ir funkcines galias, ieškoti jų tarpusavio ryšių ir nustatyti pajėgiausiųjų atletų parengtumo pranašumus. Darbo tikslas – nustatyti įvairių svorio kategorijų Lietuvos didelio meistriškumo sunkiaatlečių fizinių ir funkcinių galių esminius bruožus, jų tarpusavio sąsajas. Tirti 24 Lietuvos sunkiosios atletikos didelio meistriškumo 18-35 metų sunkiaatlečiai, esantys Lietuvos olimpinėje, nacionalinėse suaugusiųjų ir jaunimo rinktinėse. Tiriamieji pagal svorio kategorijas buvo suskirstyti į 3 grupes, po 8 kiekvienoje. Pirmosios (I) grupės tiriamieji svėrė iki 85 kg, antrosios (II) – iki 94 kg, trečiosios (III) – iki 105 kg. Nustatyti kai kurie fizinio išsivystymo rodikliai, tirtas raumenų galingumas įvairiose energijos gamybos zonose.Apie anaerobinių alaktatinių energijos gamybos mechanizmų veiksmingumą spręsta pagal vienkartinio raumenų susitraukimo galingumą (VRSG), momentinį ir vidutinį darbo galingumą atliekant 10 s trukmės darbą. Anaerobinis alaktatinis-glikolitinis galingumas (AAGG) nustatytas veloergometru atliekant 30 s trukmės Wingate testą, įvertintas kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinis pajėgumas. Tyrimas parodė, kad visų trijų svorio kategorijų grupių tiriamųjų svorio ir raumenų masės vidurkis nesiekia leistinos šioms kategorijoms svorio ribos, nors mūsų tiriamų pajėgiausių kiekvienos svorio kategorijos atletų rodikliai yra reikiamo dydžio. Nustatyta, kad didžiausias absoliutus VRSG yra iki 105 kg svorio kategorijos sunkiaatlečių, tačiau santykinis VRSG didžiausias yra atletų, sveriančių iki 94 kg. Sunkiaatlečių absoliutus maksimalus momentinis galingumas ir anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas didėjant jų svoriui nuosekliai didėja, tačiau skirtumas tarp santykinių rodiklių nėra didelis. Absoliutus sportininkų anaerobinis alaktatinis-glikolitinis galingumas kinta panašiai, tačiau skirtumas tarp santykinių rodiklių yra nedidelis. Tyrimų rezultatų koreliacinė analizė rodo, kad sunkiaatlečių kūno masė ir raumenų masė turi glaudžius koreliacinius ryšius su VRSG, AARG ir anaerobiniu alaktatiniu-glikolitiniu raumenų galingumu. [...].

ENWorld sport literature presents rather great number of scientific articles concerning various aspects on weightlifters’ training and their body adaptation to physical loads. Athletes’ peculiar features playing rather important role in achieving results in this sport, are highlighted (Scott et al., 2011), while in Lithuania there is a shortage of scientific investigations in the field of elite weightlifters’ training, as well as of the change in their physical and functional capacities. Missing are the data on weightlifters’ physical body development, change of their physical and functional capacities indices within yearly cycle, as well as on interrelation of these indices. To fill in this gap, it appears to be reasonable to perform investigations on Lithuanian elite weightlifters’ physical and functional capacities level, to search for these indices interrelation and to point out the strong aspects in the preparation of the most capable weightlifters. The aim of the work was to establish main characteristics of physical and functional capacities in Lithuanian elite weightlifters of various weight categories, highlighting interrelations between these characteristics. 24 elite weightlifters, aged from 18 to 35 years, were investigated. During the research period, all of them were included into Lithuanian Olympic, national and youth teams. The investigated subjects were split into 3 groups according to weight categories, 8 persons in each group as follows: the first (I) group members’ weight was up to 85 kg, the second (II) group – up to 94 kg, and the third group – up to 105 kg.During the research, several physical development indices were established: muscle power capacity in various energy production zones was measured; effectiveness of anaerobic alactic energy production mechanisms was established according to single muscle contraction capacity (SMCC), momentum and average working capacity – by performing 10 s duration work; anaerobic alactic glycolytic capacity (AAGC) was measured using veloergometer and performing 30 s duration Wingate test; evaluation was carried out on blood-respiratory system functional capacity As the research results showed, weight and muscle mass average in all three groups’ subjects did not reach the weight limits defined for these categories, although the indices of the most capable weightlifters in our research in each category satisfied requirements. It was established that the highest absolute SMCC indices were possessed by the weightlifters of the category up to 105 kg, while relative SMCC was characteristic for the athletes in weight category up to 94 kg. Absolute maximum momentum capacity of the weightlifters and anaerobic alactic muscle capacity results increased in parallel with the increase of the weight results; nevertheless, the difference between relative indices was not big. Absolute anaerobic alactic glycolytic capacity of the investigated was of similar change, bearing insignificant differences between the relative indices. [...].