Epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsniu siekiama išsiaiškinti epilepsija sergančių asmenų ir jų šeimų funkcionavimo ir gyvenimo psichosocialinę situaciją, remiantis jų pačių patirtimi. Pagrindinis akcentas – epilepsija sergančių asmenų (ESA) specialieji poreikiai ir nuostatos į tų poreikių tenkinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad epilepsija sergančius vaikus (ESV) auginančios šeimos yra santykiškai gerai prisitaikę prie ligos, o vaiko epilepsijos būklė paveikia tik atskiras šeimų gyvenimo sritis: šeimos laisvalaikį, ESV santykius su draugais, ESV motinų darbo ir vaiko priežiūros derinimą. Tyrime dalyvavę suaugusieji ESA patiria sunkumų užimtumo srityje, tarpasmeniniuose santykiuose, dažniau jaučia stigmą. Dažniausiai epilepsija sergantys asmenys nurodė informavimo, psichologinės pagalbos, reabilitacijos, savipagalbos grupių poreikius.

ENArticle seeks to elucidate the psychosocial life effects experienced by people who have epilepsy and their families. It focuses on their special needs and their attitudes as to the satisfaction of those needs. The findings showed that the families of children who have epilepsy were relatively well-adapted to epilepsy, and the child’s condition affected only some areas of family life. These areas were in family leisure, in the child’s relationships with friends, and in the harmonisation of the mother’s employment with her child’s care. Adult participants experienced difficulties in the areas of employment and interpersonal relation and they were aware of inherent stigma. There was a generally specified need for information, psychological assistance, rehabilitation, and self-help groups.

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology