Tikrovės ir fantazijos ribos esė tekstuose ir fotovaizduose
LTStraipsnyje nagrinėjamos tikrovės ir fantazijos ribos eseistikoje ir fotografijoje. Teigiama, kad fotografijos ir literatūros ryšys akivaizdus dėl laisvomis asociacijomis paremto mąstymo, abiems kūrybos sritims bendros dokumentiškumo ir meniškumo problemos, abiejose saviraiškos formose užčiuopiama tikrovės, t. y. fakto, ir fantazijos, t. y. meninės išmonės, riba. Konstatuojama, kad pastaruoju metu pastebimas vis stiprėjantis fotografijos ir literatūros dialogas, keitimasis viena kitos galimybėmis. Autorė mano, kad svarbu akcentuoti bendrą fotografijos ir esė kūrinių pamatą - „grynąją" kasdienybę ir kartu atsiribojimą nuo jos. Parodoma, kad ir esė, ir fotografija siekia peržengti realybę, įveikti jos dokumentiškumą. Fotografui tai padaryti yra sudėtingiau, nes tikrovė - viena svarbiausių jo kūrimo medžiagų. O esė tik remiasi realiais faktais, jos kūrimo medžiaga - kalba, tad siekimas pereiti į meninę formą ne visada ryškus. Tačiau abi jos sugeba perkurti realybę. Aptarusi vaizdų kūrimą eseistikoje ir fotografijoje, autorė prieina prie išvados, kad fotografinis ir eseistinis vaizdas skiriasi: vienas yra matomas, kitas - įsivaizduojamas, tačiau abu jie atlieka ne tik iliustratyvinę, bet ir estetinę funkciją. O pastaroji yra realizuota stilizuojant tikrovės faktus ir kuriant meninį vaizdą, kurio pamatas - asociacijos, analogijos, metaforos, simboliai; stilizuojant tikrovę atskleidžiamos naujos fakto perteikimo galimybės.Reikšminiai žodžiai: Eseistinis mąstymas; Fotografija; Komparatyvistika; Laisva asociacija; Lietuvių eseistika; Romanas-esse; Tikrovė; Vaizdas; Vaizduotė; Comparative literature; Essayistic vvay of thinking; Free associations; Image; Imagination; Lithuanian essay; Novel-essay; Photography; Reality.
ENThe process of thinking based on the method of free associations makes the essay an irreplaceable form of self-expression for the literary masters of today; it also penetrates into other literary forms modifying them. A new literary form, the so-called novel-essay, has emerged, and essayistic texts have been inserted in poetry collections. Current photography is deeply pierced with essayistic way of thinking as well. Attempts have been made to find a unique and individual language in this visual art. The dialogue between photography and literature has been observed, as well as the interchange of their possibilities. The article discusses the impact of essay writings on photography, and vice versa, the impact of photography on essay. [text from author]
