Fenomenologijos įtaka literatūrinei kritikai: Viktorija Daujotytė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Fenomenologijos įtaka literatūrinei kritikai: Viktorija Daujotytė
In the Book:
Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis / redakcinė kolegija: Ilona Mickienė (pirmininkė) ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2004. P. 8-12
Keywords:
LT
Charakteristika; Fenomenologia; Fenomenologija; Identifikacija; Interpretacija; Kritika; Kūryba; Literatūros kritika; Viktorija Daujotytė.
EN
Characteristic; Creation; Fenomenology; Identification; Interpretation; Literary Criticism; PhenomenologistsViktorija Daujotytė; Viktorija Daujotyte.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis Viktorijos Daujotytės darbais , pateikiama metodologinė lietuvių fenomenologinės kritikos charakteristika. Naujausiuose Daujotytės darbuose nesunku pastebėti fenomenologinį žodyną ir interpretavimo strategiją, bet visa tai pateikiama kaip „netyčinės“ teorinės sąšaukos, intuityvaus teksto regėjimo, laisvos kultūrinės savivokos ir individualaus filosofavimo raiška. Programiškai nuolatos pabrėžiamas ne teorinis ar metodologinis, o tiesioginis nuoširdusis santykio su kūriniu puoselėjimas. Tokį kryptingumą tiktų apibrėžti specialesniais fenomenalizmo ir interpretacinės fenomenologijos terminais. Fenomenologinis kūrinio tyrimas – tai aiškia paradokso logika paremta analizė, kai yra siekiama kuo didesnio objektyvumo ir matematiškumo iš esmės subjektyvia kultūros artefaktų interpretacija. Fenomenologinio interpretavimo idealas – noeminių (kylančių iš kūrinio) ir noetinių (kylančių iš interpretatoriaus) prasmių koreliavimas, siekiant išlaikyti optimalią meninių ir estetinių prasmių pusiausvyrą. Daujotytės fenomenologinė kritika šią pusiausvyrą aiškiai pažeidusi, stipriai atskiesta gausiais interpretaciniais, istoriniais ir psichologiniais tyrimo aspektais bei tarsi iš vidaus griaunančios antimetodinės pozicijos (pasitikint įsijautimo, prasmės atverties tyloje, sąskambio stebuklo galimybe), iš visų negyvų taisyklių išsilaisvinusia esė rašymo forma. Daroma išvada, kad Daujotytės fenomenologinė kritika turi ryškų fenomenalistinio ir interpretacinio mąstymo pagrindą, leidžiantį originaliai ir savitai metodologiją ištirpdyti organinės filologijos būvyje.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40487
Updated:
2017-10-11 16:04:58
Metrics:
Views: 43
Export: