Tarptautinių veiksmažodžių aplietuvinimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarptautinių veiksmažodžių aplietuvinimas
Alternative Title:
Lithuanianization of international verbs
In the Journal:
Gimtasis žodis. 2001, Nr. 1, p. 2-6, 46
Keywords:
LT
Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Skoliniai / Loan words; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Žodžių kaityba / Inflection.
Summary / Abstract:

LTDaugiausia tarptautinių veiksmažodžių yra kilusių iš lotynų kalbos. Visi tarptautiniai veiksmažodžiai yra padaromi su priesagomis. Taigi tarptautinių veiksmažodžių gramatinis aplietuvinimas yra skolintų kamienų jungimas su lietuviškomis priesagomis. Tarptautiniai veiksmažodžiai gauna vieną iš penkių lietuvių kalbos veiksmažodžių priesagų: dažniausiai priesagą -(i)uoti, kur kas rečiau – -inti, -(i)auti, -ėti, -yti. Tarptautiniai priesagos -ėti veiksmažodžiai padaromi tik iš kokybinių laipsniuojamų būdvardžių ir paprastai reiškia laipsnišką ypatybės atsiradimą arba didėjimą (aktualėti). Kita tarptautinių veiksmažodžių aplietuvinimo grupė yra sudėtinės priesagos veiksmažodžiai, kurie, be privalomos lietuviškos, turi išlaikę dar skolintinio daiktavardžio ar būdvardžio priesagą. Tai lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių ar kitų kalbų kilmės veiksmažodžiai, išlaikę originalo žodžio darybinėje struktūroje priesagą -iz(ir)-, kilusią iš viduramžių lotynų kalbos priesagos -isar, kurią papildo lietuviška priesaga kaip privaloma lietuvinimo sąlyga (kanonizuoti, legalizuoti). Dėl kitų kalbų įtakos priesaga -iruoti yra gana gaji, bet dabar neretai jau išmetama (dresuoti). Kita dalis veiksmažodžių iš karto yra gavę lietuvišką priesagą (investuoti). Priesagos -izuoti vediniai kartais vartojami lygiagrečiai su vienos (lietuviškos) priesagos veiksmažodžiais (modernizuoti/moderninti). Dalies tarptautinių veiksmažodžių, išlaikiusių priesagas -iz- arba -ir-, reikšmė yra kiek atitolusi nuo veiksmažodžių, turinčių tik lietuvišką priesagą (centruoti ir centralizuoti; komanduoti ir komandiruoti).Reikšminiai žodžiai: Gramatinis veiksmažodžių sulietuvinimas; Lietuvių kalbos skolintinė leksika; Priesaginiai vediniai; Tarptautinių veiksmažodžių sulietuvinimas; Tarptautinių žodžių adaptavimas; Veiksmažodžių priesagos; Adaptation; Flectional derivation; Grammatical lithuanianization of verbs; International lexis; Lithuanianization of international verbs; Loan words in Lithuanian; Verbal suffix.

ENThe article deals with lithuanianization of international verbs in the contemporary Lithuanian language. All international verbs are grammatically lithuanianized, i. c. have the Lithuanian verbal suffix and ending: e.g. (absol-iutinti, advoka-tauti, disput-uoti, etc. A number of verbs have maintained suffixes of the original language: automat-izuoti, farš-iruoti. Grammatical lithuanianization of verbs, however, has not finally settled. With regard to standardization,mostly lithuanianized verbs, i.e. without any borrowed suffixes, are used: not katalog-izuoti, but katalog-uoti, not sistemat-izuoti, but system-inti. However, it should be noted that the meaning of verbs with borrowed verbs differs from the meaning of verbs with Lithuanian suffixes, for instance, centralizuoti and centruoti, telefonizuoti and telefonuoti. [text from author]

ISSN:
0235-7151
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40479
Updated:
2018-12-17 10:56:09
Metrics:
Views: 113    Downloads: 13
Export: