Litauens Mitgift bei seinem Eintritt in die EU

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaVokiečių kalba / German
AntraštėLitauens Mitgift bei seinem Eintritt in die EU
AutoriaiGudavičius, Edvardas
KnygojeJahrestagung . 2005, p 11-28
Santrauka / Anotacija

LTKiekviena tauta ir kiekviena civilizacija turi pradžią ir pabaigą. Tauta ir civilizacija – glaudžiai susijusios sąvokos. Laikais, kuomet Europos civilizacija formavosi, žmonės jautėsi priklausą krikščionių bendruomenėms. Socialinės bendrijos (tautos) krikštas buvo būtina sąlyga į šią civilizaciją įsilieti. Tos civilizacijos plėtra kartu reiškė ekspansiją, krikščionybės nepažinusių genčių pasipriešinimą ir jų naikinimą. Apskritai reikia turėti omenyje dvi civilizacinės plėtros kryptis – politinę ir socialinę kultūrinę.Galima kalbėti, kad Lietuvos kelias analogiškas tam, kurį nuėjo Lenkija, Vengrija, Čekija, tačiau negalima pamiršti, kad Lietuva labai vėlavo. Galima teigti, kad Prancūzija buvo Europos civilizacinio proceso pradžia, Lietuva – pabaiga (Lenkija kažkur per vidurį). Kalbant apie Lietuvos įnašą Europos istorijoje pirmiausia reikia konstatuoti, kad net Europos kultūros ir vertybių priėmimo faktas laikytinas įnašu, nes išplėtė šios civilizacijos erdvę. 2) Šios civilizacijos politinė sistema pritaikyta pusei tuometės Rusijos, ir dėl to dabar yra ukrainiečių ir baltarusių tautos. 3) Vakarų ir Rytų krikščionybės pasienis arti Lietuvos rytinės sienos, ir tai dėl Lietuvos pasirinkimo. 4) Iki XVIII a. pab. Lietuva buvo barjeras, skiriantis Vakarus nuo Rytų. 5) Lietuva buvo pagrindinis bažnytinės unijos variklis (ir erdvė). 6) Iš Lietuvos kilo Jogailaičių dinastija ir „sarmatų“ kultūra. 7) Lietuvoje suteiktas pagrindas miestų plėtrai Vakarų Europos pavyzdžiu (Magdeburgo teisė etc.)

ENEach nation and each civilisation has its start and end. A nation and civilisation are closely-interrelated concepts. In the times when the European civilisation was forming, people felt that they belonged to Christian communities. The Christianisation of a social community (nation) was prerequisite for becoming a part of this civilisation. The development of this civilisation also meant expansion, resistance of tribes who knew nothing about Christianity and their eradication. Generally, two civilisational expansion trends: political and socio-cultural should be born in mind. We might say that the path of Lithuania is the same as the path of Poland, Hungary, Bohemia, yet we should not forget that Lithuania was very late. It might be stated that France started the civilisational process in Europe, Lithuania ended it (Poland was somewhere in the middle). As far as Lithuania’s contribution to the history of Europe is concerned, it must be stated first that even the fact that European culture and values were accepted should be considered a contribution because the area of this civilisation was expanded in this way. 2) The political system of this civilisation was adapted to a half of Russia and Ukrainian and Belarusian nations therefore exist now. 3) The boundary between the Western and Eastern Christianity was close to Lithuania’s eastern border and it was determined by Lithuania’s choice. 4) Lithuania was a barrier, separating the West from the East till the end of the 18th century. 5) Lithuania was the major driver of the ecclesiastical union (and its space). 6) The Jagiellonian Dynasty and the culture of sarmatism originated in Lithuania. 7) The basis for urban development was provided in Lithuania by following the example of Western Europe (Magdeburg Rights, etc.).

ISSN0931-9921
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4040
Atnaujinta2014-01-09 19:46:55
Metrika Peržiūros: 10