Veliuonos žydų žūtis 1941 m

LTTyrinėjant holokaustą Lietuvoje, žydų žudynės provincijoje nesulaukia pakankamai istorikų dėmesio. Straipsnio tikslas – iš dalies užpildyti šią istoriografijos spragą ir atskleisti žydų genocido eigą Veliuonos miestelyje, įvertinant holokausto Lietuvoje eigos ypatumus 1941 m. vasarą-rudenį, pažymint nacių okupacinės valdžios ir vietinės administracijos, Veliuonos „partizanų“, Vilkijos komendantūros būrių bei lietuvių policijos bataliono vaidmenį šiame procese. Naudojantis šiai temai skirta istoriografija, Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais, buvo atliktas tyrimas, ir paaiškėjo, jog Veliuonos žydų žūtis buvo nacių okupacinės valdžios įstaigų organizuoto ir vykdyto genocido, į kurį buvo įtraukti ir lietuviai, pasekmė. Dalis lietuvių Veliuonos gyventojų prie žudynių prisidėjo veikiami pirmosios sovietinės okupacijos metu sustiprėjusių antisemitinių nuotaikų. Straipsnyje išskirti du Veliuonos žydų genocido etapai, kuriuos lėmė operatyvinio būrio 3/A ir jam pavaldaus skrajojančio būrio 1941 m. vasarą ir rudenį Lietuvoje organizuoto ir vykdyto žydų genocido eigos ypatumai. Pirmuoju etapu vykdytos nesistemingos žydų žudynės, antruoju – sistemingos (t. y. apėmė visus asmenis). 1941 m. liepą žydai buvo šaudomi pagal Vilkijos vokiečių komendanto vietos administracijai perduodamus nurodymus. Pirmo etapo metu sušaudyta 50-60 žydų (vyrų), antro etapo metu pagal įsakymą apie 360 likusių žydų konvojuoti į Vilkiją. 1941 m. rugpjūtį-rugsėjį Pakarklės miške sunaikinta apie 800 Vilkijos, Veliuonos ir kitų valsčių žydų.

ENWhile investigating the Holocaust in Lithuania, the massacre of Jewish people in province does not receive enough attention from historians. The purpose of the article is to partially fill this gap in historiography and to reveal the course of the Jewish genocide in Veliuona, by assessing the peculiarities of the Holocaust in Lithuania in summer-autumn of 1941, emphasizing the role that the Nazi occupation authorities and local administration, "partisans" of Veliuona, the commandant squads of Vilkija and Lithuanian police battalion had in this process. Using the historiography dedicated to this topic, i.e. documents stored at the Lithuanian Special Archives and the Lithuanian Central State Archives, a study was conducted and it turned out that the death of the Jewish people living in Veliuona was the consequence of a genocide, organized and executed by the organizations of Nazi occupational authorities, which included Lithuanians. A part of the Lithuanian population of Veliuona contributed to the massacre as they were affected by anti-Semitic sentiment that became even stronger during the first Soviet occupation. The article identifies two stages of the Jewish genocide of Veliuona, which were determined by the peculiarities of the course of the Jewish genocide, organized and executed in Lithuania in the summer and autumn of 1941 by the operational unit 3/A and its subordinate air troops. The first stage involved non-systematic massacres of Jewish people, the second one involved systematic genocide (i.e. involved all individuals). In July of 1941, the Jews would be shot in accordance with the instructions given to the local administration by the German commandant of Vilkija. During the first stage 50-60 Jews (men) were shot, during the second stage, the order was to escort the remaining 360 Jews to Vilkija. In August-September of 1941, about 800 Jews from Vilkija, Veliuona and other places were murdered in Pakarklė forest.