Economic development in the Baltics: an issue of balance

LTGerovės ir skurdo priežastys yra esminiai ekonominių ir politinių tyrinėjimų klausimai. Straipsnyje pateikiamas filosofinis pagrindas vystymuisi, pagrįstam žmogaus prigimtimi ekonominės teorijos požiūriu ir ypač akcentuojant Baltijos valstybes ir jų perėjimą į naują klestėjimo ir savęs realizavimo etapą. Ypač analizuojamas besikeičiantis požiūris į ekonominio augimo teoriją ir regionų galimybes. Įteisintos nuosavybės teisės, kapitalo kaupimas, švelnus valdymas, laisva prekyba ir investicijos į išsilavinimą galėtų padėti Baltijos valstybėms pakilti į aukštesnį lygį, bet tik jei jų kultūrinės vertybės leis. Ir atvirkščiai, privatizacija galėtų galiausiai padėti pakeisti jų kultūras. Visa ekonominė veikla yra politinio socialinio reguliavimo objektas. Autorių atlikta analizė rodo, kad reguliavimas dažnai gali būti perteklinis, ypač šalyse su autokratinėmis tradicijomis. Norint optimaliai vystytis, toks reguliavimas turi būti ribojamas. Biurokratija, kurios varomoji jėga yra ne protas, beveik visada sistematiškai sprogsta į vidų dėl to, kad neatsižvelgiama į žmogaus prigimtį ir poreikį, kad nuosavybės turėjimas užtikrintų atsakingą ir racionalų elgesį. Kitais žodžiais, veiksmai ir pasekmės turi būti susiję. Rinkos suteikia šį esminį ryšį nukreipdamos ir supaprastindamos veiklą ir organizacijas. Taigi galima teigti, kad vystymosi politika turi būti nebiurokratinė, suprantama, ir vieninga – neišskiriant atskirų grupių – ir turi remti atsakingą privačią įmonę.Reikšminiai žodžiai: Augimo teorijos; Baltics šalys; Baltijos šalyse, filosofinė sistema; Ekonomikos plėtra; Ekonomikos pusiausvyra; Ekonominė laisvė; Ekonominė plėtra; Nuosavybė; Baltics countries; Economic Development; Economic freedom; Finding balance; Growth theories; Ownership; Philosophical framework; The Baltics.

ENThe causes of welfare and poverty are the essential issues of economic and political studies. The paper presents a philosophical basis for development based on human nature from the point of view of economic theory and particularly highlighting the Baltic States and their transition to the new stage of prosperity and self-realisation. The changing approach to the economic growth theory and regional capabilities is analysed. The legitimated property rights, capital accrual, soft management, free trade and investments in education could help the Baltic States to reach a higher level, yet only if their cultural values allow. And on the contrary, privatisation could finally help to change their cultures. All economic activities are the object of political social regulation. The analysis carried out by the authors shows that regulation may often be redundant, in particular in countries with autocratic traditions. In order to develop optimally, such regulation should be restricted. Bureaucracy, which is not driven by mind, almost always systematically bursts inside, because human nature and need that ownership ensured a responsible and rational behaviour are disregarded. In other words, actions and consequences must be related. Markets provide this essential relationship by targeting and streamlining activities and organisations. The development policy thus should not be bureaucratic and definitely unanimous – without distinguishing individual groups – and should support a responsible private company.