Self-organization versus autocracy in Baltic life, a. d. 1000-2000
LTŠiame straipsnyje vertinamos Santa Fe (JAV) instituto išplėtotos kompleksiškumo teorijos galimybės paaiškinti Baltijos regiono istorinę raidą. Pagal kompleksiškumo teoriją darni (angl. fit) visuomenė yra ta, kuri pajėgia susidoroti su sudėtingais vidaus ir išorės iššūkiais bei pasinaudoti palankiai susiklosčiusiomis istorinėmis aplinkybėmis. Tokiai visuomenei nebūdinga tiek sustabarėjusi hierarchinė struktūra, tiek socialinis chaosas. Straipsnyje akcentuojamas faktas, kad XX a. pabaigoje pokyčiai Baltijos regione buvo žymiai dramatiškesni nei bet kada anksčiau. Antrajame tūkstantmetyje Baltijos pakrantėje atsirado ir išnyko visa eilė socialinio gyvenimo pavidalų, kurie liudija, kaip skirtingai žmonės gali organizuoti savo kolektyvinį būvį. Tik XX a. tautinė valstybė tapo pagrindine politinio sambūvio forma visame regione. Straipsnyje nagrinėjami įvairių minėto regiono veikėjų – vikingų/ variagų, estų ir latvių genčių, teutonų riterių, Hanzos miestų, Lietuvos iki 1569 m., XVII a. Švedijos absoliutizmo sistemos, XVIII a. Lenkijos respublikos, caristinės imperijos, XX a. 3–4 deš. Baltijos respublikų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) bei Sovietų Sąjungos – socialinės ir politinės saviorganizacijos būdai, ypatumai bei raida. Atlikus analizę pastebima, kad iki 2000 m. neliko nė vienos didžiosios Baltijos regiono imperijos. Straipsnio pabaigoje remiantis kompleksiškumo teorijos prielaidomis, ieškoma atsakymo į klausimą: kodėl taip atsitiko?.
ENThe paper evaluates the potential of the complexity theory developed by the Santa Fe (USA) Institute to explain the historical development of the Baltic Region. In accordance with the complexity theory, a fit society can deal with complex internal and external challenges and make use of favourable historical circumstances. Both a stiff hierarchical structure and social chaos are not typical of this society. The paper emphasises the fact that at the end of the 20th c. changes in the Baltic Region were far more dramatic than at any time previously. In the second millennium a number of social life forms have emerged and disappeared at the Baltic seacoast, which testify how differently people may organise their collective being. Only in the 20th c. the national state became the main form of political coexistence in the entire region. The paper analyses the ways, peculiarities and development of social and political self-organisation of various players of the mentioned region – Viking/Varangian, Estonian and Latvian tribes, Teutonic Knights, Hansa cities, Lithuania before 1569, the Swedish Absolutism system of the 17th c., the Republic of Poland of the 18th c., the Tsar Empire, the Baltic republics of the 1920s–1930s (Lithuania, Latvia and Estonia) and the Soviet Union. The analysis shows that by 2000 no major empire remained in the Baltic Region. Finally, the paper refers to the complexity theory and searches for an answer to the question: Why did it happen?.
