Culture and symbols as tools of resistance
LTTrys Baltijos tautos – estai, latviai ir lietuviai – išgyveno ilgus priespaudos amžius, tačiau išliko bei tapo pagrindinių Europos karinių ir ekonominių organizacijų narėmis. Kaip tai galėjo atsitikti? Šiame straipsnyje plėtojama ir pagrindžiama idėja, jog „minkštoji galia“ yra pajėgi įveikti „kietąją galią“. „Minkštosios galios“ pamatu šiuo atveju galime laikyti kultūrą ir simbolines kultūros išraiškas. Pasitelkus kultūros ir kompleksiškumo teorijas tyrime teigiama, kad prie estų, latvių ir lietuvių išlikimo prisidėjo triguba, dar XVI a. prasidėjusi kultūros revoliucija, kuri šioms tautoms atnešė masinio raštingumo plėtrą, laisvą mintį ir pagarbą žmogaus orumui. Šie kultūriniai ir socialiniai reiškiniai tapo esminiais stiprinant kiekvienos tautos saviorganizacijos gebėjimus, kurie padėjo joms atgimti žlugus sovietiniam režimui, o netrukus estams, latviams ir lietuviams leido prilygti kitoms pagal žmogiškojo kapitalo plėtros kriterijų tarptautinių organizacijų gerai vertinamoms tautoms. Straipsnyje taip pat bandoma apžvelgti kitus veiksnius, galimai turėjusius įtakos Baltijos valstybių išsivadavimui ir valstybingumo atkūrimui. Pabaigoje teigiama, kad šiandien Baltijos tautų kultūros susiduria su naujais XXI a. iššūkiais, ir klausiama, ar estai, latviai bei lietuviai sugebės išsaugoti tautinę tapatybę ir etninę kalbą, ar atsispirs paneuropinėms ir globalioms transnacionalinę kultūrą skleidžiančioms jėgoms.
ENHow have Estonians, Latvians and Lithuanians survived centuries of repression and been accepted into Europe's major military and economic organizations? Soft and smart power can trump hard power. Drawing on the thesis that 'culture matters' and the insights of complexity theory, this article argues that Estonians, Latvians and Lithuanians benefited from a triple revolution ignited in the sixteenth century that brought them mass literacy, free thought and respect for individual dignity. These assets fed a capacity for self-organization that resulted in high levels of societal fitness, as measured by the United Nations Human Development Index and by Freedom House.
