Sumaištis Lietuvoje dėl vietos savivaldybių kompetencijos žemės ūkio srityje
LTŽemės ūkio valdymo reforma yra klausimas, beveik nuolat išliekantis politinėje darbotvarkėje. Visuomenėje, turinčioje didžiulį žemės ūkio sektorių, jo reformų paklausa ir pasiūla gali sąveikauti skatindamos sukurti atskirą politikos sektorių. Žemės ūkio administravimo reformos poreikis gali kilti dėl požiūrių į visuomenės interesus įvairovės, o žemės ūkio administravimo reformų pasiūla gali rastis siekiant efektyvesnio žemės ūkio išteklių pasiskirstymo arba teisingesnio pajamų perskirstymo. Šiame straipsnyje analizuojamas vienas iš žemės ūkio valstybinio administravimo reformų Lietuvos Respublikoje aspektų. Tai reformos, susijusios su vietos savivaldybių funkcijomis žemės ūkio srityje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių kompetenciją ir jos raidą žemės ūkio srityje. Tikslui pasiekti numatyti šie tyrimo uždaviniai: pirma, ištirti Lietuvos vietos savivaldybių kompetencijos ribas žemės ūkio srityje 1990–2004 m.; antra, pateikti savivaldybėms valstybės deleguojamos kompetencijos žemės ūkyje ribų nustatymo kriterijus; trečia, įvertinti 1990–2004 m. valstybinės valdžios politiką deleguojant vietos savivaldybėms kompetenciją žemės ūkio srityje. Tyrimas grindžiamas teisės aktų ir mokslinės literatūros analize, lyginamąja analize bei interpretavimu. Straipsnyje daroma išvada, kad valstybinės valdžios blaškymasis dėl žemės ūkio kompetencijos tarp vietos savivaldybių ir apskričių rodo, kad šiuo klausimu valstybė neturėjo jokios ilgalaikės strategijos.
ENThe agricultural reform is an issue which almost never leaves political agenda. In a society with a large agricultural sector the demand for and supply of reforms may interact by contributing to the emergence of a new political sector. The need for a reform in agricultural administration may arise due to diversity in attitudes towards the needs of the society while the supply may arise from the efforts to achieve a more efficient distribution of agricultural resources or fairer distribution of income. This article analyses one aspect of the reforms in the central administration of agricultural sector in the Republic of Lithuania. These reforms were related to the functions of local administrations in the agricultural sector. The article is aimed at analysing competencies of local administrations of the Republic of Lithuania in the agricultural and their development. To achieve this aim the following research goals were set: first, to examine competencies of the Lithuanian local administrations in the agricultural sector between 1990 and 2004; second, to identify the criteria for setting limitations on the competencies in agricultural sector transferred from the central government to the local administrations; third, to assess the policy of the central government of 19902004 in transferring competencies in agricultural sector to the local administrations. The study is based on the analysis of legislative acts and research papers, comparative analysis and interpretation. The article comes to a conclusion that flustering of the central government with regards to agricultural competencies between local administrations and counties indicate the lack of long term strategy on the part of the central government.
