Žmogus senųjų lietuvininkų tikėjimuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žmogus senųjų lietuvininkų tikėjimuose
Alternative Title:
Man in the beliefs of the Ancient Lithuanians of Lithuania Minor
In the Journal:
Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 5, p. 57-62
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Dvasia; Laidojimas; Lietuvininkų kultūra; Lietuvininkų religija; Liga; Likimas; Mirtis; Mirusiųjų deginimas; Prūsija; Siela; Sveikata; Vėlė; Žmogaus sandara; Composition of man; Cremation; Culture of the Lithuania Minor; Death; Fate; Funeral rites; Heahli; Heahlth; Illness; Prussia; Religion of the Lithuania Minor; Soul.
Keywords:
LT
Dvasia; Laidojimas. Laidotuvės. Šermenys / Burial. Funeral; Lietuvininkų kultūra; Lietuvininkų religija; Likimas; Mirtis / Death; Mirusiųjų deginimas; Prūsija; Siela; Sveikata / Health; Vėlė; Žmogaus sandara.
EN
Composition of man; Cremation; Culture of the Lithuania Minor; Fate; Funeral rites; Heahli; Heahlth; Illness; Prussia; Religion of the Lithuania Minor; Soul.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamos senųjų lietuvininkų mitinėje pasaulėžiūroje susiklosčiusios idėjos apie žmogų ir jo sandarą. Šios idėjos bandomos atskleisti per platų požiūrių į ligą, mirtį ir pomirtinį gyvenimą, sielos fenomenams aptarti vartojamų terminų tyrimą. Apžvelgus laidojimų papročių kaitą Mažojoje Lietuvoje, analizuojami kūno ir sielos ryšiai po individo mirties tikėjimuose ir magijoje. Straipsnyje išskiriami pagrindiniai žmogaus sielos fenomenai, kurie skiriasi savo materialumu ir likimu po mirties. Dvasė – žmogaus pažįstančioji siela, jo tikroji prasmė – Aš, substanciškai artima ugniai, išliekanti po mirties ir keliaujanti į kitą pasaulį. Dūšia – gyvo žmogaus sielos fenomenas, susijęs su dvasia kaip dūmai su ugnimi. Ji gali būti suvokiama kaip materialiuose nešėjuose esanti siela – sveikata. Galbūt ji gali būti identifikuojama su gyvybine galia. Jos likimas po mirties yra neaiškus. Galbūt buvo manoma, kad ji nedidelės gyvos būtybės pavidalu grįžta į tą gyvasties telkinį – vandenį, iš kurio ir yra kilusi, galbūt ji išsisklaidydavo lyg dūmai, nešdama dvasia į amžino poilsio vietą. Tikriausiai dūšios vardo vartojimas numirėlių dvasių pasirodymams apibūdinti yra vėlyvas žodžio reikšmės išplėtimas. Vėlė, arba pavidalas – žmogaus sielos „kūnas“, kuris gali būti regimas kaip antropomorfinis antrininkas, labiausiai su žmogaus kūnu susijęs sielos fenomenas, išlaikantis ryšį su kūnu ir po žmogaus mirties. Ji lieka žemėje po žmogaus mirties.

ENThe paper is devoted to the concepts of the Ancient Lithuanians of Lithuania Minor (East Prussia) about the Man: physical and psychical composition of Man. The composition of the Man reveals itself at the death of the human being. We studied data about changes of the funeral customs in the history of the Lithuania Minor, which express changes in the attitudes toward body of the deceased. The folk beliefs about diseases, death and deceased and linguistic data show that for the Ancient Lithuanians of Lithuania Minor soul were composed of the three components: 1) dvasė - "Ego", "Self' of the man, which survive death and goes to the "another world", "heaven"; 2) dūšia - part of the living person soul - health, connected with the physical carrier, probably like the smoke, identical with breathe; 3) vėlė - spiritual "body", mental double of the man, which survives death of the person and can by seen as the ghost. [text from author]

ISSN:
1648-3979
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40155
Updated:
2018-12-17 10:55:51
Metrics:
Views: 69    Downloads: 5
Export: