Heidelbergo testo (HIT 1-2) tinkamumas diferencijuoti moksleivių bendruosius gebėjimus. Pirmieji rezultatai
LTUgdymui itin reikšmingi bendrieji gebėjimai gali būti įvertinti testais. Vakarų šalyse parengta daug standartizuotų bendrųjų gebėjimų matavimo priemonių, tačiau toli gražu ne visos jos yra pritaikytos mūsų šalies moksleivių populiacijai. [...] Straipsnio tyrimo tikslas: įvertinti Heidelbergo inteligencijos testo (HIT) tinkamumą Lietuvos moksleivių populiacijai, nustatant orientacines (kvazi) normas bei testo gebą diferencijuoti normalaus ir sutrikusio intelekto moksleivių gebėjimus. [...] Pirminiai Heidelbergo inteligencijos testo rezultatai rodo, jog testas diferencijuoja normalaus ir sutrikusio intelekto mokinių gebėjimus, todėl gali būti taikomas lietuviškajai 1–2 klasių moksleivių populiacijai. Lyginant lietuviškas ir vokiškas interpretacijos normas matyti, kad tirtų Lietuvos mokinių testo balai ir procentiniai rangai (PR) nevisiškai sutampa su originaliomis vokiškomis normomis. Galima daryti prielaidą, jog Lietuvos moksleivių pirminiai balai pagal vokiškas normas atitiktų aukštesnį procentinį rangą. Pirmųjų klasių moksleivių rezultatai adekvatesni instrumento validumui keliamiems vertinimo kriterijams (labiau atitinka klasikinį normalųjį pasiskirstymą). Skirtumai tarp 1–2 klasių normalaus intelekto moksleivių gebėjimų statistiškai reikšmingi. Tuo tarpu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp 1–2 klasių sutrikusio intelekto vaikų gebėjimų nėra. [...] Inteligencijos matavimas įgauna prasmę tik nuolatinio stebėjimo (matavimo) procese, atsižvelgiant į psichosocialinį kontekstą. Išvada apie intelekto sutrikimą negali būti daroma remiantis vienkartiniu vertinimu.
ENGeneral abilities of special importance for education can be verified through tests. Western countries have many standardised tools for assessing general abilities, but not all of them have been adapted to the school children's population of our country. [...] The article attempts to evaluate suitability of the Heidelberg intelligence test (HIT) for the Lithuanian school children's population, by establishing guidance (quasi) standards and test capacity to differentiate competences of normal and retarded students. [...] Initial findings of the Heidelberg intelligence test show that the test can differentiate abilities between normal from retarded intellect school children, therefore it can be applied to the Lithuanian population of 1st -2nd forms school children. When comparing the Lithuanian and German interpretation standards, it shows that the test scores and percent ranges (PR) of the tested Lithuanian students completely differ from the original German standards. It can be presumed that initial scores of Lithuanian school children would fall into higher per cent range according to the German standards. Results of the first form students are more adequate to the assessment criteria applied to the instrument validity (they are in better compliance with the classic normal distribution). Differences between the normal intellect students' competences of the 1st and 2nd forms are statistically significant. While, differences between the retarded intellect students' competences of the 1st and 2nd forms have no statistical significance. [...] Intelligence measurement makes sense only if ongoing monitoring (measuring) process is in place, taking psychosocial context into consideration. No conclusion can be made on any intellectual disability based on a single assessment.
