Lietuvių literatūros apžvalga

LT"Lietuvių literatūros apžvalga" apima laikotarpį nuo XVI a. Daukšos "Postilės" iki H.K. Anderseno kūrinių vertimų XIX a. - autorius apžvelgia lietuvių kalbos įsigalėjimo viešėjame gyvenime, vertimų į lietuvių kalbą raidos istoriją, kalbos vartojimą ir naujadarų kūrimą verstiniuose ir originaliuose tekstuose. Aptariami pirmieji lietuviški tekstai - giesmių ir Biblijos vertimai. Prieduose pateikiami skaitiniai. Lietuvoje ir Lenkijoje XVI a. kalba neįėjo į tautos sąvoką - lemiama pilietinė, teritorinė priklausomybė. Daukša išsiskiria iš amžininkų nauja tautos koncepcija, kurioje pagrindine vietą užima kalba. Daukša siekė įvesti lietuvių kalbą į viešąjį valstybinį gyvenimą, padaryti rašto kalba. Lietuviškų katalikiškų XVII-XVIII amžiaus giesmių autorystės, kilmės vertimo ar perkūrimo šaltinių nustatymas sudėtingas. Autoriai, parengėjai ar vertėjai giesmynuose nebuvo nurodomi; nebuvo žymimi ir giesmių originalų autoriai. Giesmių autorystė, kilmė, šaltiniai nustatinėjami daugiausia lyginant giesmių variantus. XVIII a. pr. Prūsijoje vyko filologinė diskusija, prasidėjusi pasirodžius pirmai spausdintai lietuviškai "Bythnerio Biblijai". Tema - komunikacinė kalbos funkcija, siekimas rasti optimalią formą kalbos turiniui išreikšti. XIX a. pab. Lietuvoje suintensyvėjo vertimai - tokią situaciją lėmė baudžiavos panaikinimas, pagyvėjusi nacionalinė literatūra. Pirmasis lietuviškai prabilo H. K.Andersenas - nors su visa Anderseno kūryba XIX a. pab. Lietuvoje buvo galima susipažinti užsienio kalbomis, tik vertimai galėjo padėti perskaityti jį kuo platesniam žmonių ratui.Reikšminiai žodžiai: Filologinė diskusija; Tautinis sąmoningumas; Giesmynas; Lingvistinė polemika; Vertimų politika.