Baltų kalbų lingvistiniai ir mitologiniai duomenys lie. "kãktas

LTStraipsnyje rekonstruojama lietuvių „kãktas/kaktà“, latvių „kakts/kakta“ semantika. Kadangi skirtingų kamienų formų reikšminis tapatumas svarbus ne tik rekonstruojant ŏ/ā kamienų gretybę, bet ir protosememą, apžvelgiama morfologinių variantų lietuvių „kãktas/kaktà“, latvių „kakts/kakta“ vartosena. Lietuvių kalbos žodyne nurodomos tik moteriškosios giminės formos kaktà sememos: 'veido dalis viršum akių'; 'krosnies priekio viršutinė dalis; 'krosnies angos viršutinė dalis; krosnies anga'; 'ratelio lentelė, prie kurios prisegamas verpiamų vilnų ar linų kuodelis; verpsčiukas'; 'gakta = priešakinė rogių dalis; pavažų užsilenkimas'; 'laivelio priekis'; 'stulpas, kolona'. Latvių kalboje irgi randama ŏ/ā kamienų gretybių, tačiau čia bendrinės kalbos norma yra vyriška giminė: kakts 'kampas'. Bendrinėje latvių kalboje nagrinėjamasis žodis yra išlaikęs reikšmę kampas, plg. 'kakts' – 'vieta, kur susiduria (patalpos, pastato) vidinės sienos – susiformuoja kampai'. Spėtina, kad latvių kalba išlaikiusi labai seną semantinę žodžio struktūrą. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad ŏ/ā kamienų gretimybės lietuvių „kãktas/kaktà“, latvių „kakts/kakta“ nėra indoeuropiečių prokalbės dariniai, bet vyriškosios giminės lyties virtimo kolektyvo forma pavyzdžiai. Rekonstruotina rytų baltų pavyzdžių protosemema 'kampas', kurią galima vesti iš indoeuropiečių 'sulinkimas'. Rytų baltų chtoniškosios dievybės velnio lokalizacija žmonių suręstuose pastatuose sietina su pastato kampu – kerte. Latvių folklore užfiksuotos dievybės pavadinimas Kakta (Meža) tēvs aiškintinas kaip latvių velns (vells) epitetas.Reikšminiai žodžiai: Ide prokalbė; Latvių kalba; Leksikos variantai; Lingvistiniai ir mitologiniai duomenys; Protosemema; Protosememos rekonstrukcija; Semantinė transformacija; Semantinės transformacijos metodas; I-E protolanguage; Latvian; Latvian language; Lexical variants; Linguistic and mythological data; Lithuanian; Method of semantic tranformation; Protosememe; Reconstruction of the protosememe; Semantic transformation.

ENto this article the reconstruction of the protosememe of the forms Lith. kâktas/kaktà and Latv. kakts/kakta is analyzed. The ö/ä stem lexical variants Lith. kâktas / kaktà and also Latv. kakts/kakta are not 1-Е protolanguage constructs, but rather examples of the change of masculine gender to the collective form. The Eastern Baltic protosememe kampas 'a corner', which may cautiously be taken from the 1-Е *kĕk-l*kŏk- 'a buckle/bend', has been reconstructed, cf. Latv. kakts/kakta 'the place where two walls intersect - a corner; in the past, the corner to the left of the entrance to a porch, a door (to the outside); the corners of the eyes, lips or mouth; a wooded place'. By applying the method of semantic transformation, it has become clear that verbal examples of Lithuanian and Latvian words sharing a common root are denominative, and therefore they are not very useful in explaining the semantics or morphology of the words. Having analyzed the folklore data, the following conclusions are proposed: 1. The localization of a devil in dwellings is connected with a comer of a premise. 2. Old Latvian name of a deity Kakta (Meža) têvs (BW 30489) is not that other as an epithet of Latv. velns is 'devil'. [text from author]