Adomas Mickevičius ir dvi lietuviškumo tradicijos
LTLietuvių literatūros tyrinėtojai ir istorikai daugelį metų analizuoja Adomo Mickevičiaus kūrybą. Lenkų poeto kūriniai „Gražina“, „Konradas Valenrodas“ darė įtaką tautinio identiteto formavimuisi ir Lietuvos inteligentų tautinei savimonei. XIX a. antroje pusėje A. Mickevičius lietuvius laikė tos pačios šalies, istorinės Lietuvos piliečiais, bet rašė kūrinius lenkų kalba. 1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, filosofas Stasys Šalkauskis (1886-1941) siekė poeto kūrybą įtraukti į bendrą moderniosios Lietuvos kultūros lauką. XIX a. pabaigoje besiformuojantis Lietuvos kultūros modelis kartu su kultūriniu identitetu pagrindinį dėmesį kreipė į etninę kilmę ir kalbą. „Istorinis“ tautinis identitetas buvo išstumtas jo moderniosios dalies. Sovietmečiu A. Mickevičius tapo savotišku tautų draugystės simboliu, jo kūryba versta į lietuvių, baltarusių, ukrainiečių kalbas. Pažymėtina, kad poeto darbai tuomet labai stiprino lietuvių istorinę sąmonę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę lietuvių kultūroje ir ideologijoje atgimė prieškario vertybės. Lenkų poeto 200 metų gimimo sukaktis skatina naujai pažvelgti į jo kūrybos istorinį ir istoriografinį kontekstą, atmetant įprastas ideologines klišes ir vertinimus.
ENThe estimation of the works of Adam Mickiewicz has had a long tradition in Lithuanian literature and history science. Such works of the Polish poet as "Gražina", "Konrad Walenrod" have strongly influenced the formation of national identity and historical concept of Lithuanian intelligentsia. The Lithuanian of the second half of the 19th century regarded A. Mickiewicz as a citizen of the same country, of the same historical Lithuania, but using the Polish language as an instrument for his creation. In 1918, when an independent Lithuanian state was established, a philosopher Stasys Šalkauskis (1886-1941) made an attempt to integrate the heritage of A. Mickiewicz into the overall scope of modern Lithuanian culture. Having moulded itself at the end of the 19th century, the model of Lithuanian culture in relation to cultural identity, however, focused its attention on ethnic origin and language. "Historical" national identity was ousted by its "modern" counterpart. In soviet time, A. Mickiewicz became a kind of a symbol of a friendship among nations' and his works were translated into Lithuanian, Byelorussian, Ukrainian. It should be mentioned here that his creation then strongly fostered Lithuanian historical consciousness. The re-establishment of Lithuanian independence brought about the resurgence of prewar values and estimations in Lithuanian culture and ideology. The 200th anniversary of the Polish poet suggests a new approach on the historical and historiographical context of his creation rejecting the set ideological cliches and estimations.
