Maldos erdvės įrengimas ekstremaliosios situacijos metu: pirminės gairės

LTEkstremaliųjų situacijų metu daliai nukentėjusiųjų, o neretai ir gelbėtojams, religiniai aspektai yra arba tampa labai svarbūs. Krizės ar pavojaus akivaizdoje žmogus susiduria su dvasiniu nerimu, patiria netektį ir ieško paguodos, tačiau patenkinti šį poreikį dažnai tiesiog nebūna sąlygų, nes kol kas tai nenumatyta Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planuose. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose yra numatomas rūpinimasis tik fiziniais nukentėjusių asmenų poreikiais, nors kartais teikiama ir pirmoji psichologinė pagalba. Vis dėlto dvasinė pagalba teikiama labai retai, o jos poreikis neatsispindi jokiuose planavimo etapuose. Straipsnyje pristatomos pirminės gairės įkuriant maldos erdvę, kuri galėtų patenkinti nelaimės ištiktų žmonių dvasinius poreikius, apibrėžiama, kokie infrastruktūros elementai turėtų būti maldos erdvėje, kaip galėtų būti vystoma logistika, kokie iššūkiai ir problemos gali kilti, taip pat pateikiami siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Įrengiant maldos erdvę kilus ekstremaliajai situacijai, būtina atsižvelgti į vietos religinę įvairovę ir pagal tai kurti interjerą. Maldos erdvė gali būti daugiakonfesinė, todėl jos interjero detalės turėtų būti lengvai pritaikomos ar keičiamos. Svarbu užtikrinti patalpų dydį, komfortą, aprūpinimą būtinomis religinėmis priemonėmis, maldos laikų suderinamumą bei dvasinio personalo prieinamumą. Tokia praktika padeda patenkinti visų nukentėjusiųjų dvasinius poreikius ir kurti ramybės bei palaikymo atmosferą net sudėtingiausiomis sąlygomis.Tyrime taip pat svarstomas maldos svarbos klausimas ekstremaliosios situacijos metu bei dvasinio personalo parengimo būtinybė. Pirmuoju atveju pastebima, kad malda turi ne tik dvasinį, bet ir psichosocialinį poveikį; antruoju – dvasinis personalas turi būti pasirengęs ne tik atsiliepti į dvasinius nukentėjusiojo poreikius, bet ir mokėti elgtis ekstremaliosios situacijos metu. Aptariant maldos erdvės įrengimo klausimą siūloma kurti tarpreliginę, arba daugiafunkcinę erdvę, kurioje melstis galėtų ne tik katalikai, bet ir kitų religijų atstovai, kurių Lietuvoje daugėja. Taigi ypač aktualu rengti tarpreliginės dvasinės pagalbos specialistus, kad ateityje būtų galima užtikrinti tokios pagalbos teikimą ir išpažįstantiesiems kitas religijas. Straipsnyje taip pat pateikiamos rekomendacijos įvairioms institucijoms, galinčioms prisidėti įgyvendinant iškelto klausimo sprendimą. RAKTAŽODŽIAI: maldos erdvė ir ekstremalioji situacija, malda ekstremaliomis sąlygomis, tarpreliginės maldos erdvės interjeras, dvasinio personalo rengimas, religija ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

ENIn emergency situations, religious aspects are or become very important for some victims and often for rescuers. In the face of crisis or danger, people face spiritual anxiety and loss and seek solace, but often the conditions to meet this need are simply not in place, as it is not yet foreseen in Lithuania’s emergency preparedness plans. Emergency management only addresses the physical needs of the victims. Psychological first aid is sometimes provided, but spiritual assistance is very rarely provided, and this need is not reflected in any of the planning phases. This paper presents initial guidelines for establishing a prayer space that can meet the spiritual needs of people in distress. It outlines what infrastructure elements should be present in a prayer space, how the logistics are developed, what challenges and problems may arise, and suggestions on how to address them. When setting up a prayer space in an emergency situation, it is necessary to take into account the local religious diversity and design the interior accordingly. A prayer space can be multi-faith and therefore its interior design should be easily adaptable or changeable. It is important to ensure the size of the space, comfort, the provision of necessary religious facilities, the compatibility of prayer times and the availability of spiritual staff. This practice helps to meet the spiritual needs of all victims and to create an atmosphere of peace and support, even in the most difficult circumstances.The study also considers the importance of prayer in emergency situations and the need for training of spiritual personnel. In the first case, it is observed that prayer has not only a spiritual but also a psychosocial effect; in the second case, spiritual personnel must be prepared not only to respond to the spiritual needs of the victim but also to be able to deal with the emergency situation. The discussion on the installation of a prayer space suggests the creation of an interreligious or multifunctional space, where not only Catholics but also other religions can pray. Interfaith training of professionals is particularly relevant, as the number of people of other religions in Lithuania is growing, and this could ensure that spiritual assistance can be provided to people of other religions in the future. The article also makes recommendations to various institutions that could contribute to the implementation of the issue raised. KEYWORDS: prayer space in emergencies, prayer and emergencies, interior design of an interfaith prayer space, training of spiritual personnel for emergencies, religion and emergency preparedness.