Dwie pieśni - jeden świat. "Witolorauda" i "Kalevala"
- Dvi dainos - vienas pasaulis. "Witolorauda" ir "Kalevala"
- Two songs, one world. Witolorauda and the Kalevala
LTJozefas Ignacas Kraszcwskis ir Elias Lönnrotas surinko žmonių neužmirštas dainas ir pasakas, savais žodžiais jas sujungė į loginę, visumą ir taip, visiškai nepriklausomai vienas nuo kito, atsirado du kūriniai – Kraszewskio „Witolorauda. Daina iš Lietuvos padavimų“ (1840, II leid. 1846) ir Lönnroto „Kalevala“ (1835, II leid. 1849). Juose užkeiktas seniai pamirštas laikas ir tuo metu gyvenę, dievai, herojai, paprasti žmonės, kurių spalvingi nuotykiai leido parodyti visą mitinį ir magišką pasaulį, gyvųjų ir negyvųjų, dievų ir žmonių pasaulius. Kūriniuose yra vietos liaudies papročiams ir šeimos šventėms – piršlyboms, vestuvėms bei laidotuvėms. Netrūksta ir informacijos, susijusios su medžiokle, drabužiais, papuošalais, gyvenamųjų namų statyba ir kitais, smulkesniais elementais, būdingais suomių ir lietuvių liaudies kultūrai. Nors „Witoloraudos“ ir „Kalevalos“ turinys labai panašus, tačiau knygų likimai diametraliai skirtingi. Priešingai nei „Kalevala“, J.I. Kraszcwskio kūrinys, kaip epas, gyvavo tik keliasdešimt metų, o paskui labai greitai nugrimzdo į užmarštį. Vis dėlto šis straipsnis rodo, kad „Witoloraudoje“ netrūksta liaudies epui būdingų elementų ir jį galima lyginti su panašiais XIX a. kūriniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elijas Lenrotas; Epas; Juozapas Ignotas Kraševskis (Jozef Ignacy Kraszewski); Komparatyvistiak; Nacionalizmas; Papročiai; Romantizmas; Tautinis epas; „Kalevala“; „Vitolio rauda“; Comparative Literature; Elias Lonnrot; Epic; Jozef Ignacy Kraszewski; Manners; National Epos; Nationalism; Romanticism; „Kalevala“; „Witolo rauda“ („Vitolis' Lamentations“).
ENJózef Ignacy Kraszewski and Elias Lönnrot collected songs and tales at that time still alive in people's memory, conflated them using their own words into a logical whole, and thus, completely independently of each other, two creations emerged: "Witolorauda. Daina iš Lietuvos padavimų " (1840; 2nd ed. 1846) and the Kalevala (1835, 2nd ed. 1849) by Lönnrot. Under the magical spell there we find the long-forgotten times and gods and heroes along with the common people, whose colorful adventures allowed representing the magical and the mythical world, abodes of the living and the dead, of gods and humans. The folk customs and family celebrations - matchmaking, wedding and funeral - are also depicted. Abundant information regarding hunting, dressing, decorations, construction of houses, and other minor elements typical for the Finnish and Lithuanian folk culture can also be found. Although in content Witolorauda and the Kalevala are rather close, their fate has been completely opposite. Unlike Kalevala, Witolorauda by Kraszewski was considered an epic only for several decades, and afterwards sank into oblivion. Yet this article gives evidence of abundant elements of the folk epic present in the Witolorauda, which thus can be reasonably compared to the similar works created in the 19th century. [From the publication]
