Folklorinis tekstas mokykloje: požiūrių kaita XX а. II pusės lietuvių literatūros vadovėliuose

LTStraipsnio tikslas – panagrinėti folklorinių tekstų pateikimą XX а. II pusės lietuvių vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos literatūros vadovėliuose, jų analizės bei interpretacijos krypčių kaitą, dabarties mokyklos situaciją. Atskleista, kad lietuvių tautosakos mokymo sistemą, suformuotą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, pagal galimybes siekta išsaugoti tarybinės okupacijos laikotarpiu. VII-IX dešimtmečiai tautosakos skyriai viduriniojo koncentro vadovėliuose buvo mažai paliesta konjunktūrinių reikalavimų, sudarė vieningą sistemą, atitiko amžiaus psichologijos reikalavimus, teikė galimybes tautinio identiteto ugdymui. Aukštesniųjų klasių kursui kenkė akademiškumas, ryškesnis sociologinis požiūris. Prasidėjus atgimimui, atsivėrė galimybės naujai krypčiai – tautosakos ir mitologijos siejimui, laisvesnei kūrinių atrankai. Rengiant vadovėlius reformuotai mokyklai, pastebimos maksimalizmo tendencijos, prasilenkimas su realiomis mokyklos galimybėmis, amžiaus psichologijos reikalavimais. Dabartiniai viduriniojo koncentro vadovėliai sudaro gana nuoseklią sistemą, teikia galimybes apibendrinti tautosakos kursą, paruošti mokinius aukštesniajam koncentrui. Aukštesnysis koncentras (IX-X ir XI-XII klasės) suskaidytas, neišvengiama dubliavimo, aukštos kvalifikacijos specialistų parengti vadovėliai nesudaro aiškios sistemos. Tautosakos padėtis dabartinės mokyklos aukštesniajame koncentre yra problemiška: nepalankus mokymo planas, nepakankamas dėmesys programose, tautosaka jau seniai išstumta iš abitūros egzaminų. Į šią mūsų kultūros sritį gilinasi tik nedaugelis entuziastų.

ENIn the Soviet occupation period all possible efforts were put to reserve the folklore teaching system, formed in the 4th decade. In the 7th-8th decades the folklore sections in the middle-form text-books made up an undivided system, offered a possibility for aesthetic education, cultivation of the national identity. The sections in the higher-form text-books were negatively affected by the academic character, by a more distinctive tribute to the conjuncture. In the independence restoration period there occurred a possibility for a more interesting selection of works, relation of folklore with mythology, however, tendencies of maximalism, disregard for the century psychology requirements showed up. In the senior forms a lack of the united system and coordination of text-books at school is evident.