On instrumental origins of Lithuanian polymodal "Sutartinės"

LTŠiaurės rytų Lietuvos vokalinių sutartinių polifoninė struktūra yra labai įvairi: skiriasi jų forma, derminė sandara ir ritmika. Sutartinių melodijų stilius yra daugiau mišrus nei homogeniškas, todėl tikėtina, kad jos kūrėsi perimdamos įvairius liaudies muzikos stilius. Vokalinėms sutartinėms didelę reikšmę turėjo instrumentinė muzika. Polifoninės daugiatonacinės sutartinės greičiausiai kilo iš grojimo dviem daudytėmis, o ne iš dainavimo. XVI-XIX a. istoriniuose šaltiniuose dažnai minimi ilgieji mediniai trimitai. M. Strijkovskio kronikoje (1582) pateikiamas išsamus aprašymas, kokiomis progomis grojama šiais instrumentais. Trimitus naudojo kariai, jais grota per valstiečių laidotuves ir derliaus nuėmimo šventėse. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Instrumentai; Instrumentinės sutartinės; Kilmė; Sutartinės; Genesis; Instruments; Lithuania; Lithuania, the music instrumental "sutartinės"; Origin; Sutartinės.

ENThe northeastern Lithuanian vocal sutartinės feature a great diversity in their polyphonic structure: they vary in texture, modal structure, and rhythm. Since the prevailing melodic style of sutartinės is mixed rather than homogeneous, it is probable that these polyphonic songs originally evolved through the interaction of different folk music styles. The vocal sutartinės underwent a considerable melodic influence of instrumental music. The polyphonic polymodal sutartinės have probably derived from the process of playing the two daudytes rather than singing. In the historical sources of the 16th-19th centuries one may find quite references to the long wooden trumpets. Chronicle by Maciej Stryjkowski (1582) gives a detailed description on what occasions these instruments used to be played. The trumpets were used by warriors, played by peasants during the funeral ceremonies and harvest home festivities. [From the publication]