LTStraipsnyje tiriama trinarė teisės normos struktūra kaip skiriamoji teisės normos savybė, leidžianti atskirti ją nuo kitų socialinių normų. Tikrinama prielaida, ar trinarė teisės normos struktūra dera su teisės funkcijomis ir deontinės logikos teiginiais. Straipsnyje ieškoma metodologinių pagrindų teisės normos struktūrai tirti. Atskiriama formalioji teisės normos reikšmė ir kriterijai, dėl kurių norma tampa teisinė (taigi privaloma teisinei bendruomenei). Analizuojama teisės normos kaip preskriptyvaus teiginio struktūra, siejant su normos galimybe reguliuoti adresato elgesį, kvalifikuoti gyvenimiškas aplinkybes ir atlikti lyginamojo standarto funkciją.