Pakely į groteską : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Juozo Marcinkevičiaus apsakymų knyga „...neleisk numirti vasarą..." , kurią sudaro dvi dalys. Pažymima, kad vienoje autorius gilinasi į tūkstantmečio senumo problemas, kitoje – nagrinėjamos šių dienų žmonių moralinės, etinės problemos, ieškant ir sąsajų, ir prieštaravimų. Recenzentė teigia, kad kai apsakymų centre tokios žinomos asmenybės kaip Sapfo, Pontijus Pilotas, Džordanas Brunas, apaštalas Paulius, kurių gyvenimas ir veikla per šimtmečius susilaukė ne vieno įvertinimo ir komentaro, autorius, atsiduria jam nepalankioje situacijoje arba pasakyti tai, ko dar niekas apie garbiuosius asmenis nežino, arba išskleisti žinomus faktus netikėtoje šviesoje. Teigiama, kad pirmosios dalies personažai, kuriuos istorijos požiūriu būtų galima traktuoti kaip pusiau mitologinius, pasirodo besą susiję su temomis, kurios aktualios šiandieniniam žmogui. Pažymima, kad visuose J. Marcinkevičiaus apsakymuose įdomiausia tai, kas netikėta, „palaida“, intuityvu, taigi kas neatitinka autoriaus deklaruojamo credo. Recenzentė taip pat atkreipia dėmesį į nuobodulį keliančius vietomis nuspėjamus apsakymų momentus, pažymėdama, kad trūksta išradingesnės įvykio schemos. Taip pat ne itin įtikinama recenzentei atrodo antroji knygos dalis, kurioje vaizduojami šiuolaikinio žmogaus likimai. Konstatuojama, kad „palaidų žodžių" eroje humoras nebeveiksnus, o ironija nebesuprantama, taigi belieka teisingai ir prakilniai šnekėti ir pinti sentencijų vainikus, nes sentencijos telieka universali priemonė literatūrai kurti.Reikšminiai žodžiai: Apsakymas; Groteskas; Istorinės asmenybės; Juozas Marcinkevičius; Lietuvių proza; Šiuolaikinė proza; Grotesque; Juozas Marcinkevičius; Lithuanian Prose; Modern prose; Story; The great Names of History.

ENThe review discusses the book of short stories “...neleisk numirti vasarą...” [...Don’t Let Me Die in Summer…] by Juozas Marcinkevičius, which consists of two parts. One part focuses on ages-old problems and the other part analyses present moral and ethical problems, while searching for links and contradictions. The reviewer states that having such prominent personalities as Sappho, Pontius Pilatus, Giordano Bruno, Paul the Apostle, whose life and activities received many evaluations and comments through ages, in the focus of short stories, the author finds himself in an unfavourable situation: he has either to tell something that was unknown about these personalities or to cast an unexpected light on the known facts. The characters of the first part who could be treated as half-mythological from the historical perspective seem to be linked with the themes that are relevant to a modern man. The reviewer notes that all short stories by Marcinkevičius are interesting in what they have unexpected, “dissipated”, intuitive, what does not correspond to the author’s declared credo. She also points out the dull predictable moments of short stories, noting that the book lacks a more ingenious scheme of the event. The second part of the book, which depicts the fates of a modern man, also does not seem convincing to the reviewer. She states that humour does not do and irony is incomprehensible anymore in the era of “loose words”, thus it’s all about right and high-minded talking and weaving of the wreaths of maxims, as maxims remain the universal means for the creation of literature.