Koncentracijos sampratos skirtumai remiantis Lietuvos ir Europos bendrijos teisės normomis, reguliuojančiomis koncentracijas

LTLietuvai tapus ES nare, ūkio subjektams, vykdant koncentracijas Lietuvoje, galioja tiek EB, tiek Lietuvos teisės normos. Apibendrinus EB ir Lietuvos teisės normas, reguliuojančias koncentracijas, teigtina, kad ūkio subjektams taikoma trijų apyvartos lygių sistema. Jeigu koncentracijos samprata pagal Lietuvos ir EB teisės normas skiriasi, tai galima situacija, kad ūkio subjektų, turinčių vienodą metinę apyvartą, sudaromos koncentracijos bus vertinamos skirtingai. Todėl straipsnyje pateikiama koncentracijos sampratos analizė tiek pagal EB, tiek ir pagal Lietuvos teisės normas ir jų taikymo praktiką. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal EB teisės normas koncentracija suprantama kaip ūkio subjektų susijungimas arba ūkio subjekto kontrolės įgijimas kitame ūkio subjekte. Tačiau teisės normų taikymo praktika skiriasi, nes LR Konkurencijos Taryba, skirtingai nei Europos Komisija, vertina tik de jure pagrindu sudarytus susijungimus, paliekant neįvertintus de fakto susijungimus. To pasekmėje ūkio subjektai, užimantys vienodą padėtį rinkoje, gali būti vertinami nevienodai. Koncentracijos, kaip kontrolės įgijimo, samprata tiek pagal EB, tiek pagal Lietuvos teisės normas ir jų taikymo praktiką yra tapati. Įvertinant apyvartos lygių sistemą, teigtina, kad pirmame ir antrame lygyje įmonių susijungimai vertinami siauriau, neįvertinant susijungimų de facto pagrindu. De facto pagrindu susijungimai vertinami tik trečiame lygyje, t.y. jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų apyvarta pasiekia Bendrijos lygį. Tuo tarpu susijungimai de jure pagrindu visuose trijuose lygiuose vertinami tapačiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ūkis; Subjektas; Koncentracija; Sąvokos; Teisinis reglamentavimas; Raida; Europos Bendrija; Konkurencija; Įstatymai; Reglamentai; Komentarai; Susijungimas; Kontrolė.

ENAfter Lithuania became an EU member state, EU and Lithuanian norms became valid for economic entities carrying out mergers in Lithuania. Having summarized the EC and Lithuanian legal norms regulating mergers, we can claim that a system of three turnover levels is applied to the economic entities. If the concept of merger differs according to Lithuanian and EC legal norms, it’s possible that a merger carried out by economic entities that have the same annual turnover is evaluated differently. This is why the author of the article presents an analysis of the concept of merger in accordance with EC and Lithuanian legal norms. According to the Lithuanian and EC legal norms, a merger is carried out between economic entities or by acquiring control of one of the economic entities of the other economic entity. However the application of legal norms differs, because the Competition Council of Lithuania, unlike the European Commission, evaluates only mergers made on the de jure basis, and leaves without evaluating the de facto mergers. As a result, economic entities that have the same situation in the market may be evaluated differently. Evaluation of the system allows us to claim that mergers of the companies on the first or second level is evaluated more narrowly, not evaluating the mergers made on the de facto basis. De facto mergers are evaluated only on the third level, which is the Community level. Whereas mergers done on the de jure basis are evaluated the same way on all three levels.